BNS
Už Lietuvos partizanų Jono ir Antano Aštrauskų nužudymą nuteisti buvę sovietų parankiniai - saugumo papulkininkis Vytautas Vasiliauskas ir slaptoji agentė Martina Žukaitienė - nužudytų partizanų dukrai ir dukterėčiai turės atlyginti 150 tūkstančių litų neturtinę žalą. Tai nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas.
2004 metais V.Vasiliauskas ir M.Žukaitienė buvo pripažinti kaltais dėl partizanų nužudymo 1953 metais. M.Žukaitienei skirta 5 metai laisvės atėmimo, V.Vasiliauskui - 6 metai. Abu dėl ligos nuo įkalinimo bausmės buvo atleisti.
Po šio nuosprendžio, kuriuo pripažįstama V.Vasiliausko ir M.Žukaitienės kaltė, J.Aštrausko dukra ir A.Aštrausko dukterėčia Martina Aštrauskaitė-Bikuličienė pateikė teismui civilinį ieškinį - atlyginti šeimai padarytą moralinę ir materialinę žalą.
Kauno apygardos teismas šį ieškinį buvo atmetęs. Tada partizano dukra kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą.
Vieni paskutiniųjų Lietuvos partizanų J.Aštrauskas ir A.Aštrauskas buvo apsupti Šakių rajone esančioje Žalgirio girioje 1953 metais sausio 2-ąją. Slaptajai KGB agentei M.Žukaitienei perdavus informaciją apie partizanų buvimo vietą, juos turėjusi likviduoti grupė, lydima V.Vasiliausko, atvyko į Žalgirio mišką, apsupo juos ir nužudė. A.Aštrauskas buvo susprogdintas bunkeryje, o sugebėjusį ištrūkti J.Aštrauską kulkos pakirto bėgantį apsnigtu mišku.Nužudytųjų palaikai iki šiol nerasti.
Slaptajai agentei M.Žukaitienei už svarbią informaciją apie partizanų slaptymosi vietą sovietai įteikė 2 tūkstančius rublių.
Pasak Apeliacinio teismo, ieškovė už vaikystėje patirtus didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, būtinybę slapstytis, keisti pavardę, nuolat keisti gyvenamąsias vietas, gyventi nepritekliuje teismo prašė priteisti 200 tūkstančių litų neturtinei žalai atlyginti už tėvo nužudymą ir 50 tūkstančių litų už dėdės nužudymą bei 16,6 tūkstančių litų turtinės žalos atlyginimą. Moteris teigė jaučianti didelę nuoskaudą ir dėl to, kad atsakovai iki šiol neparodė, kur yra nužudytųjų palaikų palaidojimo vieta.
Lietuvos apeliacinio teismo kolegija konstatavo, kad ieškovei pagrindas ieškiniui dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo atsirado būtent nuo Kauno apygardos teismo 2004 metų apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Teisėjų kolegijos manymu, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo šiuo atveju būtina įvertinti istorines aplinkybes - Lietuvos okupaciją ir aneksiją, į tai, kad ieškovė po nusikaltimo padarymo Lietuvos okupacijos sąlygomis realiai neturėjo teisės į žalos atlyginimą, kaip savo sprendime atmesti ieškinį teigė pirmosios instancijos teismas.
Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į dvasinius išgyvenimus ir kitus sunkumus, kuriuos sukėlė minėti nusikaltimai, bei į nusikaltimų masiškumą (tai, kad jie buvo nukreipti prieš visus asmenis, kovojusius už Lietuvos nepriklausomybę), nusprendė, kad 150 tūkstančių litų neturtinės žalos atlyginimas atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą.
Tačiau Apeliacinis teismas nusprendė, kad nužudytų partizanų dukters ir dukterėčios reikalavimas atlyginti 16,6 tūkstančių litų turtinę žalą pirmosios instancijos teismo buvo atmestas pagrįstai, kadangi 2000-aisiais valstybė jai išmokėjo vienkartinę 20 tūkstančių litų išmoką už žuvusį tėvą.
