Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Pačiu baisiausiu nusikaltimu - motinos nužudymu - įtariamas 34 metų Rašnavos kaimo (Garliavos apylinkės sen., Kauno r.) gyventojas Audrius Maceina atsidūrė už grotų. Teismas leido jį suimti trims mėnesiams. Ar būtent Audrius kaltas dėl nepaprastai žiaurios savo gimdytojos - vasario 23-iąją septyniasdešimtmetį turėjusios švęsti Jadvygos Maceinienės mirties, paaiškės atlikus ikiteisminį tyrimą ir bylą išnagrinėjus teisme. Vis dėlto po sulaikymo ištisą parą kategoriškai neigęs savo kaltę ir išsisukinėjęs, šis jaunas vyras pagaliau prisipažino mirtinai sumušęs mamą. Įtariamasis prisipažino prieš tai be perstojo girtavęs maždaug 4 paras, todėl alkoholis sumaišęs jam protą ir jis nesuvokęs, ką darąs. Už tokį nusikaltimą jam gresia laisvės atėmimas nuo 5 iki 20 metų arba kalėjimas iki gyvos galvos. Įvertinant tai, jog šis vyrukas praeityje kirviu užkapojo savo tėvą ir už tai dar 1989-ųjų birželį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo nuteistas 8 metus kalėti, o vėliau dar keletą kartų sėdo į teisiamųjų suolą už vagystes, visiškai realu, jog vartai į laisvę jam jau gali neatsiverti niekada.
Jautė, kaip atsisveikina siela
J. Maceinienės kūną praėjusį sekmadienį aptiko jos anūkas. Į močiutės namus jis nuvyko paragintas mamos, kuomet ši iš buvusios Audriaus sugyventinės kaunietės Renatos sulaukė skambučio. Renata pranešė, jog jai paskambinęs Audrius prasitarė manąs, kad galbūt negyva motina... J. Maceinienė iš tiesų tuo metu jau buvo iškeliavusi Anapilin. Tiek pareigūnai, tiek artimiausia kaimynė Danutė Šumauskienė spėja, jog moteris buvo mirtinai sumušta šeštadienio popietę... Danutė pasakojo, kad šeštadienio vakare staiga pradėjo loti jos šunys. Moteris, nuėjusi į kitą namo galą, kuriame dažnai apnakvydindavo Jadvygą, pajuto, jos žodžiais tariant, mirties dvelksmą. Vėliau moteris padarė išvadą, jog greičiausiai tuo metu kaimynės siela buvo užklydusi atsisveikinti... Nusikaltimo vietoje atliekant tyrimą dalyvavęs vienas Kauno rajono PK kriminalistas aplinkiniams prisipažino, jog per 20 savo darbo metų nėra matęs taip žiauriai nužudyto žmogaus. Kraujais aptekusiai J. Maceinienei buvo per riešus sulaužytos rankos (beje, tyrėjai neatmeta versijos, jog besigindama moteris rankas galėjo susilaužyti ir pati), sumuštas veidas bei visas kūnas. Šalia vagonėlio, kuriame pastaruoju metu ji gyveno su sūnumi Audriumi (kitas sūnus Vidas buvo įsikūręs kiek tolėliau suręstoje nedidelėje trobelėje), sniegas buvo nudažytas ryškiai raudona kraujo spalva. Matyt, egzekucija vyko lauke, nors moters kūnas rastas vagonėlyje ant sofos... Broliai Audrius ir Vidas buvo visiškai girti, su jais tyrėjams pavyko pasikalbėti ne iš karto.
Gerai Jadvygą ir jos šeimą pažinojusi artimiausia kaimynė Danutė nukentėjėlę pavadino vargo pele ir patikino, jog tokia jau šios moters lemtis... J. Maceinienė buvo ištekėjusi du kartus. Iš pirmosios santuokos gimė 4 vaikai - trys dukros (Danutė, Romualda ir Aldona) bei sūnus Vidas. Kai sutuoktinis mirė nuo džiovos, po kurio laiko moteris ištekėjo antrąkart. Paltanavičienės pavardę pakeitusi į Maceinienės, Jadvyga, deja, laimės nerado... Antrasis vyras buvo labai žiaurus. Žmonės pasakojo, jog už vagystes ir plėšimus P. Maceina net 28 metus praleido už grotų. Netoliese gyvenantis Vytautas Urbonavičius sakė iki šiol prisimenąs šiurpą keliančius žmonių pasakojimus apie šio vyro juodus darbelius. Dažniausiai savo aukomis jis pasirinkdavo vienišus senukus, jų kūnus degindavo lygintuvais, kankindavo įvairiais būdais. Vėliau jis vis dėlto įkliuvo ir už tai sėdo į kalėjimą. Nuo savo vyro kentėjo ir pati Jadvyga. Nuo vaikystės šią moterį pažinojusios Danutės teigimu, P. Maceina labai žiauriai elgėsi su savo žmona. Kartą perplėšė jai ausį ir net neleido nuvažiuoti pas medikus, kad šie ją susiūtų, savo žmoną žiauriai mušė. Kai Jadvygai sukako 55-eri, vyras uždraudė jai kreiptis dėl pensijos kaip daugiavaikei motinai. Jis tikino pats išlaikysiąs savo žmoną - ją laikė tarsi savo nuosavybe, daiktu...
Nepakentęs tėvo žiauraus elgesio bei bandydamas nuo smurto apginti motiną (kuomet ją tėvas bandė sudeginti gyvą) Audrius, dar būdamas nepilnametis, jį užkapojo kirviu. J. Maceinienė, anksčiau nuolat kalėjimuose lankydavusi vyrą ir brolį, dabar su lauknešėliais keliaudavo pas sūnų. Ji labai stengėsi Audrių išlaisvinti - net kreipėsi į seniūną prašydama parašyti prašymą, jog Audrius būtų paleistas iš įkalinimo įstaigos anksčiau laiko. Tačiau vaikinas vis dėlto buvo priverstas atlikti visą paskirtą bausmę - į laisvę jis grįžo tiktai 1997 metais. Apsigyvenęs pas motiną netruko susirasti sugyventinę Nadią. Ši moteris policijai buvo gerai žinoma. Neturėdamas jokio pragyvenimo šaltinio Audrius ėmė vagiliauti ir vėliau dar porąkart buvo teisiamas. Skaudžiausia, jog daug pastangų atidavęs gindamas motiną nuo tėvo smurto, vėliau pats elgėsi lygiai taip pat...
Danutė sakė ne kartą savo namuose priglaudusi kenčiančią moterį - kaimynę Jadvygą, kuriai net buvo paskirta negyvenama namo dalis. Čia J. Maceinienė pasidėdavo kai kuriuos savo asmeninius daiktus, iki šiol laikė dokumentus. Kitados nuo smurtaujančio tėvo priglausdavusiai Jadvygos dukras, kaimynei teko guosti ir jų motiną. Nors pastaroji niekada nėra pasiskundusi, jog ją skriaudžia sūnus (ar abu sūnūs), aplinkiniai darė būtent tokias išvadas. Jie įsitikinę, jog moterį Audrius tiesiog terorizavo, tuo tarpu kitas sūnus Vidas, būdamas gana švelnaus charakterio, esą nebent galėjęs motinai "kepštelti".
Negalėjo palikti vaikų vienų
Maždaug prieš mėnesį ar du J. Maceinienė buvo išvykusi pas seserį į Vilnių. Pabuvus ten porą dienų Kalvarijoje gyvenantis brolis pasiūlė jai apsigyventi žento sodyboje, prižiūrėti ten laikomus gyvulius. Tačiau Jadvyga toje sodyboje praleido tiktai parą ir grįžo atgal į savo namelį ant ratų. Gerai ją pažinojusių aplinkinių teigimu, Jadvygai labiau už viską rūpėjo sūnūs, kurie, motinos įsitikinimu, tiesiog būtų be jos pražuvę. Danutei iki šiol sunku suvokti, kokie santykiai buvo susiklostę tarp Audriaus ir jo motinos. Nors atrodė, jog sūnus su ja elgėsi žiauriai, po savo pagalve J. Maceinienė laikė tiktai vienintelio sūnaus - Audriaus nuotraukas...
