Tik pusė šio blogo įrašo skirta šlykščiai politikai. Kita pusė – citata iš gero romano.
Taigi...
Lauras Bielinis:
“Prezidentė, neturinti politinės nuovokos...”
Pikasas:
2010-01-28 10:36
“...Keisčiausia tai, kad ji bando konfliktuoti ne tik su Vyriausybės nuomone, bet ir su Seimo išvadomis. Pavadina Seimo sprendimą dėl prasto gen prokuroro darbo DALIES SEIMO sprendimu ir pasielgia visiškai neadekvačiai Seimo vertinimams. Visas Vyriaubės kabinetas teigia, kad jo nuomone URM ministras V.Ušackas dirbo gerai ir premjeras jam jokių pretenzijų neturi. Prezidentė vis tiek aiškina, kad jo galva būtų pagarbiai atnešta ant lėkštutės.”
--
Išties, Pikasas pastvėrė už politinio nervo: su Seimo vertinimais prezidentė elgiasi, kaip jai patinka. Kada reikėjo išmesti Jurgelevičių ir Dabašinską, netiesiogiai remtasi net ne šiuo, o ankstesniu Seimu; su Seimo išvadomis dėl CŽV kalėjimo kaukštelėta Ušackui; bet Seimo išvados dėl Valantino neprivedė prie jo atstatydinimo.
Gal tai ne nuovokos stoka, o mums sunkiai suvokiamos itin aukštos prabos kosminės nuovokos demonstravimas?
Citata iš Witoldo Gombrowicziaus romano “Kosmosas”. Su dabartine Lietuvos politika to sieti nebūtina. Vadybos išmintis ir tiek.
“Jis mėgdžiojo prislopintą, gerklinį velionio direktoriaus Krysinskio balsą:
– Leonai, įsikalk į galvą, ką tau sakau, atkreipk dėmesį, tai – nuovokos reikalas, supranti? Jei, tarkime, toks atvejis: turi išbarti darbuotoją, tai ką privalai pirmiausia padaryti? Na, aišku, vyre, turi išsitraukti portsigarą ir pavaišinti jį cigarete. Kad išlaikytum kontrastą, supranti, dėl nuovokos. Jei kalbant su klientu tektų būti šiurkščiam, nemaloniam, turi kartkartėmis nusišypsoti: jei ne jam, tai nors sekretorei. Jei neparodysi nuovokos, jis prieš tave užsisklęs, sukietės. O jei klientui, priešingai, turi būti malonus, leisk sau kartkartėmis pasakyti šiurkštesnį žodį, kad išmuštum jam numanomą suglebimą, nes jei jis tau sukietės ar suglebs, ką tada darysi? Na štai, prašau, – pasakojo jis, pasirišęs po smakru skepetaitę, iškėlęs pirštą, – kartą atsivelka mūsų tikrinti banko prezidentas, o aš tuo metu jau buvau filialo direktorius, pasitinku jį garbingai, su visomis iškilmėmis, tačiau pietų metu man slystelėjo koja, ir išpyliau ant jo pusę grafino raudonojo vyno. O jis ir sako: “Matau, kad išėjote direktoriaus Krysinskio mokyklą!”
***
