"Lietuvi, sugrįžk į Lietuvą!"
Toks šūkis pastaruoju metu vis dažniau girdimas Lietuvoje. Tai šalies estrados žvaigždės savo koncertais bando privilioti mases ir pažadinti patriotizmo jausmą, tai įvairių sričių specialistai ir darbdaviai per žiniasklaidą skelbia, kad Lietuvoje jau išaugę atlyginimai, trūksta darbo rankų, kurios išvykusios kurti gėrį ir grožį "Ispanijos plantacijose, Stokholmo centre, Airijos glėby..." (pasak dainininko Romo Dambrausko dainos žodžių). Atsigręžti į gimtinę lietuvius ragina ir šalies politikai, pernykštę vasarą Seime priėmę rezoliuciją "Dėl nuoseklios valstybės politikos emigracijos procesams stabdyti".
Nerimauti išties yra ko. Anot statistikos, per nepriklausomybės metus iš Lietuvos išvyko arti pusės milijono mūsų piliečių. Jeigu ši naujosios emigracijos banga neatslūgs, kaip viešai nerimavo politikas Artūras Zuokas, greitai nebebus kam Lietuvoje švęsti Lietuvos Nepriklausomybę...
Politikai pripažįsta, kad reikia pagerinti sąlygas verslui, sumažinti mokesčių naštą žmogui, padidinti atlyginimus - gal tada išvykusieji ir sugrįš.
"Akistata" savo pašnekovų klausė, ar tokios akcijos - "Sugrįžk į Lietuvą!" - "Tavo rankos reikalingos gimtinėje!" gali sustabdyti emigracijos srautus, ar žmonės Lietuvoje išties jau gyvena geriau, ar valstybės vyrų nuotaikos pasiekia eilinius lietuvius, ar šaukštai dar ne po pietų?
Kristina M. (26 m.), Vilnius:
- Į tokias akcijas žiūriu skeptiškai ir jomis netikiu. Taip, laisvų darbo vietų Lietuvoje tikrai daugėja, tačiau tai - ne rodiklis, jog gerėja šalies ekonominė ir politinė situacija. Greičiausiai Lietuvėlė, vedama protingųjų politikų, kurie daugiau riejasi tarpusavyje, nei rūpinasi šalies gerove, atsidurs tokioje situacijoje: investuos į savo piliečių mokslą, o šie, išlavinę savo galveles gimtinėje, savo gebėjimus ir toliau dovanos užsieniui. Ir ar galima už tai teisti, jei ten jie vertinami labiau nei gimtinėje? O grįžti tai jie grįš, bet tik tada, kai bus jau pasibaigęs jų darbingas amžius - gauti pensijos iš Lietuvos biudžeto. Taip bus tol, kol mūsų politikai imsis rimtų priemonių situacijai gerinti - linksmomis akcijomis ir melagingomis kalbomis mūsų emigrantų niekas nesusigrąžins.
Romas V. (34 m.), Kaunas:
- Kaip tik dabar esu grįžęs į Lietuvą po kone metų, praleistų Airijoje. Džiugu, kad gimtinėje jau lengviau susirasti darbą. Tačiau tik todėl taip ir yra, kad masė lietuvių - užsienyje. Jeigu visi, paklusdami toms akcijoms, urmu sugrįžtų į Lietuvą, bedarbystės rodikliai vėl sparčiai šoktelėtų! Gal ir geriau žmonės Lietuvoje dabar gyvena, nei prieš keletą metų, tačiau ir vėl reikia pasvarstyti: ar ne emigrantų dėka? Šie, užsienyje užsidirbę pinigų, padidino, pavyzdžiui, butų ir namų paklausą - kartu išaugino jų kainas. Tie patys emigrantai parvykę negaili savo pinigų dantų ir kitiems gydytojams, kurie irgi dėl to kelia teikiamų paslaugų kainas. Parvykėliai "pamaitina" grožio salonus, barus ir panašiai. Tačiau to negana, kad gyvenantys geriau pasijustų visi lietuviai. Manau, tai gali padaryti tik atėjusi visiškai nauja politikų karta.
Laima A. (43 m.), Pasvalys:
- Melas, kad Lietuvoje pagerėjo pragyvenimo lygis ir padidėjo atlyginimai. Pati dirbu administratore vienoje įstaigoje, kurios nenoriu įvardinti, ir jau keli mėnesiai negaunu net minimalaus atlyginimo. Artimi giminaičiai gyvena ir dirba Vokietijoje ne pirmus metus - neturi jokių minčių grįžti į Lietuvą. Jie ten paprasti darbininkai, bet uždirba tiek, kad mums čia tik pasvajot. Mūsų akcijų apie raginimus sugrįžti į gimtinę jie ne tik nepaiso, bet ir net negirdi. Dainomis lietuvių neparsišauksime, o "svaigti" apie pagerėjusį gyvenimą Lietuvoje dar anksti.
Airina L. (30 m.), Prienai:
- Pramoginėmis akcijomis lietuvių į gimtinę niekas nesusigrąžins, o teiginiuose, kad gyventi darosi geriau, yra tiesos. Taip sakau, nes pati turiu darbą, gyvenamąjį plotą, gaunu didesnį atlyginimą nei anksčiau, jaučiuosi saugi. Už kitus kalbėti negaliu, bet aplinkui girdžiu vis daugiau labiau patenkintų žmonių. Visgi, norint susigrąžinti dabartinius mūsų emigrantus, šalies valdžiai reikėjo galvoti, suprasti ir veikti kur kas anksčiau. Apmaudu, kad jauni ir sveiki tarnauja užsieniui, o susirgę ar pasenę sugrįžta į gimtinę.
Sigitas S. (43 m.), Šiauliai:
- Esu dirbęs stalium Vokietijoje ir Švedijoje - tada tai daryti galėjau tik nelegaliai. Kol tarp Europos Sąjungos šalių tokie dideli atlyginimų bei gyvenimo lygio skirtumai, naivu tikėtis, kad darbo jėga netekėtų iš Lietuvos. Valdžios žmonėms siūlyčiau nejuokinti pasaulio akcijomis viliojant emigrantus, o geriau jėgas skirti perspektyvioms ūkio šakoms vystyti. Be to, dera neužmiršti, kad ekonominė emigracija, šalia neigiamų aspektų, turi ir teigiamų. Norintiesiems emigruoti siūlyčiau gerai išsiaiškinti tikrąjį išvykimo tikslą. Kartais žmonės bėga nuo psichologinių problemų, nesantaikos darbe ar šeimoje, nuo alkoholizmo. Tokie lygiai tokias pat bėdas ras kur benuvykę. Na, o siekiantiesiems didesnių algų siūlyčiau prieš kelionę pramokti tos šalies kalbą. Sėkmės jiems emigracijoje!
Dalija D. (47 m., buvusi marijampolietė), Vokietija:
- Labai teigiamai vertinu šalies iniciatyvą susigrąžinti užsienin uždarbiauti išvykusius savo piliečius. Jei Lietuva jau gali pasiūlyti darbą ir užmokestį už jį (iš pokalbių, būnant Lietuvoje, galima susidaryti nuomonę, jog taip ir yra), vadinasi, atėjo tinkamas momentas daryti tai. Nemanau, kad užsienyje uždarbiaujantys lietuviai labai laimingi. Ypač - aukštos kvalifikacijos specialistai, ten atliekantys tik pagalbinius darbus. Ilgi išsiskyrimai su šeima, draugais bei giminėmis, sunkus ir daugeliu atvejų žemos kvalifikacijos darbas, buities ribotumas, izoliacija - tai veiksniai, genantys lietuvį atgal į Lietuvą. Bet jeigu svetima šalis ir šitaip priima svetingiau, tuo ir naudojamasi. Šalies valdžios vyrams yra apie ką pagalvoti, o vien garsių akcijų gal ir mažoka.
Vilma (28 m.), Telšiai:
- Aš ne prieš emigrantus, tačiau pati niekada nesu dirbusi užsienyje ir neketinu to daryti. Manau, kada dabar tikrai galima uždirbti ir Lietuvoje. Galbūt dėl tų pačių emigrantų. Mano manymu, nemaža dalis lietuvių mieliau renkasi anglijas, airijas ir t.t. vien dėl to, kad juos vilioja mitas "gerai ten, kur mūsų nėra". Pilietiškumo sąvoka jau nebėra įaugusi į lietuvio sąmonę. Apmaudu, kad daug kas su pasididžiavimu taria: "Aš dirbu Ispanijoje, Anglijoje..." Tokius susigrąžinti į Lietuvą - bergždžias reikalas. Gaila, kad mūsų emigrantai mieliau renkasi nesveikatą, bemieges naktis, išsiskyrimą su artimaisiais.
Kalbino Irena ZUBRICKIENĖ
