Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Vilniečiai, anksčiau neteisti sostinės vidurinių mokyklų abiturientai Vytautas Reimontas (19 m.) ir Andrius Markevičius (19 m.) mokyklos suolą iškeitė į... pataisos namus. Pirmasis čia praleis trylika metų, kitas - vos devynis mėnesius.
Tikras cinizmas! Už tai, kad buto šeimininkė, beveik nevaikštanti pirmosios grupės invalidė Monika G. (71 m.) kambario nuomininką Vytautą Reimontą paprašė netriukšmauti, šis ir jo kompanionas taip įsismagino, jog senutė atsidūrė kapuose, o jos sūnus Vilius (45 m.) žūties išvengė tik per atsitiktinumą - sugebėjo pasprukti...
Šeimininkės nepaklausė
Vytautas Reimontas ir Andrius Markevičius buvo pažįstami nuo penktos klasės, dažnai susitikdavo, apie šį bei tą paplepėdavo. Vieną praėjusių metų kovo rytą jie susisiekė telefonu ir sutarė susitikti Karoliniškėse (šiame mikrorajone, V. Druskio gatvėje, Vytautas tuo laiku nuomojosi kambarį). Parduotuvėje įsigiję didelį butelį degtinės ir alaus, parėjo į Vytauto išsinuomotą kampą ir nieko nelaukę ėmė išgėrinėti.
Kurį laiką nuomininkas ir jo svečias elgėsi ramiai. Tačiau įkaušę pradėjo garsiau kalbėtis, rėkauti, stumdytis (aišku, ne piktuoju), garsiai paleido muziką. Neiškentusi buto šeimininkė (moteris vaikščioti pajėgė tik su ramentais) įkišo galvą į nuomininko kambarėlį ir paprašė nusiraminti. Dar mandagiai pasiteiravo, ar ne metas išgėrusiam svečiui eiti namo... Tačiau išgertuvės tęsėsi.
Kruvina egzekucija
Išgirdę, kad buto šeimininkė ruošiasi skambinti į policiją, nuomininkas ir jo svečias įsiuto. Nutraukęs telefono laidus Vytautas Reimontas invalidę šeimininkę žiauriai apspardė, apkumščiavo. Tada virtuvėje, ant stalo, demonstratyviai nusišlapino... Toliau - dar baisiau. Chuliganai buto šeimininkę ir jos sūnų uždarė viename kambaryje ir įsakė visu garsu įjungti radiją (kaip vėliau paaiškės, tai buvo reikalinga dėl vienintelės priežasties - kad kaimynai negirdėtų Monikos G. ir jos sūnaus riksmo bei pagalbos šauksmų). Kai V. Reimontas senolei atsakančiai trenkė per galvą mediniu kočėlu, persigandęs sūnus pagriebė į rankas kirvį - apginti ir motiną, ir save... Tačiau po kelių akimirkų grėsmingas įrankis atsidūrė sužvėrėjusio nuomininko rankose...
Agresija trykštantis banditas kirvio ašmenimis keliskart pokštelėjo bejėgei moterėlei per galvą ir, matyt, supratęs, kad ji daugiau niekada nebepaprieštaraus, ėmėsi viską, kas papuolė po ranka, niokoti... Nesnaudė ir Vytauto draugužis - kol Vytautas kapojo šeimininkę, Andrius su peiliu rankose šoko prieš šeimininkės sūnų Vilių. Peilis vyrui įsmigo kažkur į krūtinkaulį. Vilius puikiai suvokė, jog jei nerizikuos apsiginti - žus, tad užpuoliką nustūmė į šalį ir puolė laukujų durų link. Abu sėbrai - iš paskos. Užpultajam pavyko pirmajam prišokti prie durų, jas akimirksniu atrakinti ir išbėgti į laiptinę.
Kadangi Viliui pavyko pabėgti, banditai viduje ilgai neužsibuvo: skubiai išsikvietė automobilį turintį draugą, sumetė į mašiną visus Vytauto Reimonto daiktus ir nušvilpė nežinoma kryptimi...
Kaltę vertė... alkoholiui
V. Reimontas buvo sučiuptas tą pačią dieną. Sulaikytasis nė nebandė neigti žiauriai susidorojęs su buto šeimininke.
- Šeimininkę kirviu užkapojau aš vienas, be draugo pagalbos, - teisme šaltakraujiškai dėstė Vytautas Reimontas. - Kodėl? Be jokios rimtos priežasties... Nes buvau labai girtas...
Kitas kaltinamasis, Andrius Markevičius, į policiją atvyko pats! Po šiurpaus įvykio praėjus trims dienoms, lydimas advokato... Šis vyrutis savo kaltę pripažino tik iš dalies. Jis patvirtino buvęs labai girtas, todėl įsiutęs dėl neva nepagrįstų buto šeimininkės sūnaus priekaištų skirstytis, su Viliumi susigrūmęs, po to sudaužęs televizorių, šaldytuvą, ištaškęs gėlių vazonus, stiklinę lentyną... Tačiau kategoriškai neigė vyrą sužalojęs peiliu. Teisybė, girdi, buvo peilį įrėmęs Viliui į kaklą, bet kad šis pilietis pats kaltas - truktelėjęs galvą ir susižalojęs pats!
Teismas kaltinimus sušvelnino
Ypatingu žiaurumu pasižyminčius chuliganų veiksmus vertinusi Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, iš šalies žiūrint, griežtumu nepasižymėjo.
Teismo sprendimu abu teisiamieji "buvo girti, veikė spontaniškai", vadinasi, iš anksto nesitarė. Todėl kiekvienas turi atsakyti tik už savo veiksmus. O tai reiškia, kad V. Reimontas buvo nuteistas dėl Monikos G. tyčinio nužudymo, o jo draugas A. Markevičius - tik dėl to, kad Viliui G. nežymiai sutrikdė sveikatą (toks sužalojimo laipsnis buvo nustatytas mirties per plauką išvengusiam nukentėjėliui) bei tyčia sugadino svetimą turtą. Abu nuteistieji dar turės atlyginti nukentėjusiesiems padarytą materialinę žalą bei Monikos G. laidotuvių išlaidas (V. Reimontui priteista 4 403, A. Markevičiui - 920 litų).