Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Raseinių rajono bažnytkaimyje gyvenantis, vidurinėje mokykloje mokytojaujantis Saulius Radčenka (34 m.) jaučiasi įžūliai apgautas ir buvusios žmonos Sonatos, ir rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovės Reginos Klevinskienės. Kilusių nesutarimų priežastis - du mažamečiai Sauliaus ir Sonatos vaikai, su kuriais tėvas prarado galimybę bendrauti, jais rūpintis, juos auklėti. Pasirodo, nors ir buvo teismo įpareigota leisti tėvui (buvusiam vyrui) reguliariai matytis su dvylikamečiu Gyčiu ir penkerių Dinaru, šiųmetės gegužės pabaigoje Sonata spjovė į visas nutartis ir su abiem vaikais išrūko į Vokietiją. Didžiulę nuoskaudą dėl netikėtai prarastų mylimų anūkų jaučia ir močiutė, Sauliaus motina Aldona Radčenko. Ji įtaria, jog be Vaiko teisių apsaugos tarnybos "palaiminimo" ir reikiamos konsultacijos (o tokie dalykai, Aldonos manymu, "už ačiū" nedalijami) buvusi marti taip įžūliai pasielgti tikrai nebūtų išdrįsusi.
Močiutės Aldonos versija
Pasak Aldonos Radčenko, josios sūnaus Sauliaus šeimoje viskas puikiai klojosi tol, kol marti Sonata nepradėjo važinėti uždarbiauti į Vokietiją. Ilgi sutuoktinių nesimatymo mėnesiai padarė savo - Saulius ir Sonata pamažu ėmė vienas nuo kito tolti, šalti. Galiausiai pora sutarė, jog geriausia išeitis - skyrybos.
Nutraukdami santuoką Saulius ir Sonata pasirašė sutartį, kad jų vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta pas motiną (Sonatą). Anot Aldonos Radčenko, josios sūnus Saulius su tokiu sutarties punktu sutiko tik todėl, kad Sonata tvirtai pažadėjo daugiau į užsienį nevykti ir užtikrino, jog tėvas turės visas galimybes su sūnumis palaikyti artimus ryšius, bendrauti. Tačiau Sonata savo pažadus esą greitai pamiršo - mažamečius vaikus palikusi savo motinai, vėl išvyko į Vokietiją. Tai sužinojęs Saulius sūnelius parsivežė į savo namus. Kai Sonata sugrįžo iš užsienio, abu vaikai vėl išsikraustė pas motiną, o šiai greitai išvykus, vėl liko močiutės globoje. Tai, be abejo, Sauliui nepatiko. Kur esą matyta, jog, esant gyvam ir sveikam tėvui, jo vaikais rūpintųsi kiti... Neapsikentęs dėl dažnų buvusios žmonos išvykų Saulius kreipėsi į teismą, prašydamas Gyčio ir Dinaro gyvenamąją vietą nustatyti pas jį, tėvą. Tokiam tėvo norui, susipažinusi su esama situacija (kad vaikų motina dažnai nebūna namuose) bei išklausiusi berniukų pageidavimus gyventi su tėvu, kaip dabar prisimena Aldona Radčenko, neprieštaravo ir rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė. Tačiau atsitiko taip, jog Sauliui teisme turėjusi atstovauti advokatė, Aldonos žodžiais, viską apvertė aukštyn kojom. Ji Saulių esą įkalbėjo atsisakyti reikalavimo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti pas tėvą ir įtikino, jog geriausia būtų pasirašyti taikos sutartį! Toje sutartyje buvo konkrečiai įvardintos dienos ir net valandos, kada pas motiną gyvenančius vaikus tėvas pasiima, kada - atveža...
Tačiau gražioms tėvo svajonėms, jog pagaliau visiems nesutarimams atėjo galas, nebuvo lemta išsipildyti. Sonata, pasak buvusios anytos Aldonos Radčenko, darė viską, kad vaikai su tėvu nepasimatytų, kad jį kuo greičiau užmirštų. O vienądien Saulius esą sužinojo, kad jo buvusi žmona su vaikais slapta išmaunanti į Vokietiją (kaip vėliau paaiškėjo, taikos sutarties pasirašymo dieną Sonata sau ir sūnums jau buvo nupirkusi bilietus į maršrutinį autobusą).
Aldona Radčenko ir jos sūnus Saulius žaibiškai atsidūrė prie stotelės, kurioje, laikydama didžiulius kelioninius krepšius, autobuso į Kauną jau laukė Sonata su abiem sūnumis. Kilo didelis skandalas, buvo iškviesti policijos pareigūnai. Galiausiai visi nuvyko į Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Čia, anot Aldonos Radčenko, tarnybos vadovė R. Klevinskienė pasirodė "visu gražumu" - nors ir žinojo, kad taikos sutartis įpareigoja Sonatą leisti Sauliui reguliariai bendrauti su vaikais, darė viską, kad niekas nesutrukdytų mamai su vaikais išvažiuoti iš Lietuvos, kad sūnūs nuo tėvo būtų atskirti. Sauliui esą buvo pakištas panosėn ką tik Sonatos pasirašytas pasižadėjimas, jog po keturių savaičių vaikai bus parvežti į Lietuvą. Praėjo jau beveik pusė metų, o jų kaip nėra, taip nėra...
Aldona Radčenko nesitveria pykčiu, iš nevilties net pravirksta... Moteriai iš galvos neišeina mintis, širdį nuolat drasko įtarimai, jog buvusi marti Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovės prielankumą nusipirko už dabartinio draugo, Vokietijos piliečio, pas kurį su vaikais išvažiavo gyventi, pinigus. Juk kaip kitaip esą paaiškinti faktą, jog neseniai tarnybos vadovė raštu patvirtino neprieštaraujanti, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta pas tėvą, o kiek vėliau staiga persigalvojo ir, kaip esą privalėtų, stojo ginti ne vaikų interesus, o keliauninkę motiną...
Tarnybos vadovės versija
Raseinių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė Regina Klevinskienė kategoriškai atmetė visus jos adresu mestus kaltinimus bei įtarimus. Anot R. Klevinskienės, Aldona Radčenko greičiausiai įsižeidė, kad viskas įvyko ne pagal jos suplanuotą scenarijų, ir dabar puolė keršyti, svaidytis nepamatuotais kaltinimais ir įtarinėjimais. Tarnybos vadovė sakė girdėjusi, neva Aldonai kažkas buvo pažadėjęs, kad "vaiko teisės" stos Sauliaus Radčenkos, Aldonos sūnaus, pusėn. Iš tikrųjų tarnyba esą laikėsi neutralios pozicijos - visus klausimus privalėjo išspręsti, bendrą susitarimą pasiekti du suaugę žmonės - buvę sutuoktiniai Saulius ir Sonata. Nežinia, girdi, kas ir ką poniai Aldonai buvo pažadėjęs, tačiau Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė - ničnieko. Nei vienai, nei kitai pusei. Regina Klevinskienė sutiko išdėstyti savo poziciją šiuo klausimu.
Viena vertus, anot R. Klevinskienės, tarnyba neturi jokio pagrindo teigti, kad mažamečių vaikų tėvas Saulius Radčenka jais nepakankamai rūpinosi ar blogai auklėjo. Priešingai, iš bendros informacijos esą žinoma, kad tai pavyzdingas, savo vaikus mylintis tėvas. Jau esą vien tai, kad jis, dar šeimai neiširus, sutikdavo žmoną išleisti į užsienį, o pats likdavo vienas su dviem mažais vaikais ir jais nepriekaištingai rūpindavosi, rodo, jog jis tinkamai vykdė savo, kaip tėvo, pareigas. Kita vertus, anot tarnybos vadovės, Sonata Radčenko buvusio vyro adresu yra pareiškusi nemažai nusiskundimų. Vaikų motina esą ne kartą skundėsi, kad būtent Saulius, jos buvęs vyras, rezgąs visokias intrigas, bandąs palenkti vaikus į savo pusę (tai esą užfiksuota vyresniojo sūnaus rašytame pareiškime), trukdąs Sonatai su jais bendrauti. Tarnybos vadovei esą žinoma ir tai, jog tėvas yra reikalavęs, kad vaikai tvirtintų pageidaujantys gyventi su juo - ne su motina, kad taip kalbėti jiems liepusi ir močiutė Aldona. Labai nemalonų įspūdį ir Saulius, ir šio motina esą padarę tądien, kai visi atvyko į tarnybą po incidento autobusų stotelėje. Į Vokietiją išsiruošusi Sonata buvo apdraskyta, vaikai garsiai klykė... Mažasis Dinaras, girdi, buvo taip išsigandęs, jog abiem rankytėmis apsikabino motinos kaklą, nesileido pastatomas ant žemės baimindamasis, kad nepaimtų tėvas, o vyresnysis, Gytis, su tėčiu esą nenorėjo nė kalbėtis... Aldona Radčenko, anot R. Klevinskienės, svaidėsi įžeidžiančiais žodžiais ir grasinimais, žadėjo padaryti "savo teismą"... Štai tokiomis aplinkybėmis tėvas su vaikais tąkart ir išsiskyrė - be gražių atsisveikinimo žodžių, be apsikabinimų... Toks neapgalvotas tėvo ir močiutės elgesys, R. Klevinskienės nuomone, sūnelių širdelėse ilgam paliko slogius prisiminimus...
Saulius Radčenka, anot tarnybos vadovės, padarė didelę klaidą, kad kartu su motina sukėlė tokį skandalą, kad nepasistengė kilusių problemų išspręsti ramiai, gražiuoju, vienu du su Sonata - be kitų asmenų kišimosi, patarimų.
Kita vertus, anot tarnybos vadovės, Sonata Radčenko irgi pasielgė negerai. Mat ji atsisakė vykdyti teismo patvirtintos taikos sutarties įpareigojimus (netrukdyti vaikams bendrauti su tėvu), galiausiai dar ir pamėgino slapta vaikus išsivežti į Vokietiją. Sonatai esą buvo patarta apie planuojamą vaikų gyvenamosios vietos pakeitimą informuoti jų tėtį, šį klausimą išspręsti gražiuoju, tačiau motina to nepadarė - tvirtino bijanti vaikų tėvo reakcijos.
Drauge R. Klevinskienė atkreipė dėmesį, jog formaliai Sonata Radčenko įstatymo nepažeidė. Mat esant galiojančiam teismo sprendimui (kai vaikų gyvenamoji vieta nustatyta pas motiną), motina esą turėjo teisę ir be tėvo sutikimo vaikus išsivežti į užsienį.
R. Klevinskienės nuomone, blogiausia yra tai, jog spręsdami savo problemas, buvę sutuoktiniai neretai griebiasi vienas kitam skaudžiausio veiksmo - pradeda manipuliuoti vaikų jausmais, nepagalvodami apie tai, kad tokiu savo elgesiu jiems daro didžiulę žalą, juos ilgam traumuoja. Juk vaikams esą vienodai reikia ir tėčio, ir mamos...
Mažus vaikus, be abejo, yra lengviau perkalbėti, palenkti į savo pusę, suvilioti pažadais, prišnekinti parašyti vienokio ar kitokio turinio raštelį, galiausiai - prigauti, prigrasinti, tačiau gali atsitikti ir taip, jog paaugę jie supras ankstesnes savanaudiškas tėvų "machinacijas" ir jas pasmerks. Niekas esą negali garantuoti, jog Sonatos sūnūs, jei motina jiems nesudarys sąlygų bendrauti su tėvu, kada nors neišsakys jai daug karčių priekaištų ir nesugrįš pas tėtį... Deja, anot R. Klevinskienės, į tokius perspėjimus dažniausiai neįsiklausoma, numojama ranka.
Išeitis - vėl kreiptis į teismą?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų ir jaunimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Areta Miškinienė "Akistatos" žurnalistei patvirtino, jog 2002 metų vasario 28 dieną priimto ir iki šiol galiojančio Vyriausybės nutarimo "Dėl vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes tvarkos patvirtinimo" Bendrųjų nuostatų skyriaus septintajame punkte teigiama, jog "jei vaikas vyksta į užsienio valstybę su tuo iš tėvų (įtėvių), su kuriuo teismas yra nustatęs vaiko gyvenamąją vietą, Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punkto pareigūnams pateikiama teismo sprendimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kopija. Šiuo atveju antrojo iš tėvų (įtėvių) sutikimo, kad vaikas laikinai išvyktų, nereikia". Kitaip sakant, Sonata Radčenko, išsiveždama vaikus į Vokietiją be jų tėvo sutikimo, nepadarė jokio nusižengimo.
Bet juk buvo pažeisti irgi teismo patvirtintos taikos sutarties įpareigojimai, nustatantys tėvo ir vaikų bendravimo vietą ir laiką!
Anot ministerijos atstovės, dėl šio pažeidimo tėvas gali kreiptis į teismą ir skųstis, kad nevykdoma teismo nutartis. Na, o jei motina su vaikais yra išvykusi į užsienį, tėvas esą turi teisę reikalauti, kad vaikai būtų sugrąžinti. Jei vaikų gyvenamoji vieta užsienyje nėra žinoma, juos surasti turėtų padėti Užsienio reikalų ministerijos Konsulinis departamentas. Beje, reikalauti galimybės bendrauti su vaikais esą turi teisę ne tik vaikų tėvas, bet ir jų močiutė.
xxx
Daugelio šalies Vaiko teisių apsaugos tarnybų darbuotojų žodžiais, Vyriausybės nutarimu įteisinta tvarka, kai, vaiko gyvenamąją vietą nustačius pas vieną iš tėvų, nereikalaujama antrojo iš tėvų (įtėvių) sutikimo dėl vaiko laikino išvykimo į užsienį, yra pagirtina tik tuo atveju, kai iš tiesų tasai "antrasis", atskirai nuo šeimos gyvenantysis tėvas ar motina, nežinia kur gyvena, kur bastosi, nesirūpina savo vaiku. Tačiau tvarkingam, doram, alimentus mokančiam, su vaiku artimus ryšius palaikančiam tėvui (ar motinai) staiga išgirsti naujieną, kad jo atžala - už jūrų marių ir neaišku, kada ją pamatys, tolygu žiniai apie artimo ir mylimo žmogaus netektį... Ko gero, ne lengviau turėtų jaustis ir prievarta arba apgaule nuo tėvo (motinos) atplėštas vaikas... Jei nebus patvirtintos atitinkamos pataisos, tokių šeimyninių tragedijų, kaip spėja Vaiko teisių apsaugos tarnybų darbuotojai, tik daugės...
