Rusijos sveikatos ministerijos kolegijos posėdyje, skirtame 2002 metų darbo rezultatams, buvo pateikti duomenys apie Rusijos gyventojų sergamumą ir mirštamumą praėjusiais metais.
Pernai nuo įvairių ligų Rusijoje mirė 2 mln. 331 tūkst. 447 žmonės. Mirtingumas šalyje kasmet didėja. 2001 metais mirtingumo rodiklis buvo 15,6 mirties atvejų 1000 gyventojų, pernai - 16,3. Didėjantį mirtingumą didžia dalimi lemia infekcinės ir parazitinės, kvėpavimo, virškinimo ir širdies bei kraujagyslių sistemų ligos.
Kaip ir daugelyje išsivysčiusių šalių, kraujotakos sistemos ligos mirties priežasčių sąraše dominuoja. Rusijoje tai ypač juntama - nuo jų pernai mirė 1 mln. 302 tūkst. 200 žmonių.
Tačiau skirtingai nei daugelyje išsivysčiusių šalių, antrąją vietą šiame liūdname sąraše užima mirtis dėl traumų, apsinuodijimų, nelaimingų atsitikimų, savižudybių ir žmogžudysčių. Dėl šių priežasčių Rusijoje mirė 329 tūkst. 508 žmonės, tuo tarpu JAV 2001 metais traumos mirties priežasčių sąraše užėmė tik penktą vietą.
Traumatizmas ir apsinuodijimai bei nužudymai pastaraisiais metais yra dažniausios priežastys, nuvarančios į kapus pensinio amžiaus nesulaukusius Rusijos piliečius.
Trečioji mirtingumo Rusijoje priežastis yra piktybiniai augliai (292 tūkst. 818 žmonių). Tarp jų savo ruožtu pirmauja kvėpavimo organų vėžys (13,8 proc.), odos (12,4), skrandžio (10,4) ir krūties vėžys (10 proc.).
Tai, kad šios ligos nėra antroje vietoje, kaip JAV ir Europoje, byloja ne apie geresnę vėžio diagnostiką bei terapiją, bet greičiau apie mažesnę gyvenimo trukmę Rusijoje. Daugelis žmonių paprasčiausiai miršta anksčiau, nei susidaro piktybiniai augliai.
Toliau eina kvėpavimo organų ligos, nuo kurių mirė beveik 100 tūkst. žmonių. Iš jų daugiau kaip 42 tūkst. - nuo gripo, ūmių kvėpavimo takų susirgimų ir plaučių uždegimo.
Kaip buvo pažymėta praėjusį trečiadienį pristatytame Sveikatos ministerijos pranešime, per pastaruosius dvejus metus stabilizavosi mirtingumo nuo tuberkuliozės rodiklis - 21,5 mirties atvejų 100 tūkst. žmonių. Iš viso pernai nuo šios ligos mirė 30 tūkst. 775 Rusijos piliečiai.
Sveikatos ministerijai labai didelį nerimą kelia padažnėjusios venerinės ligos. Palyginti su 1989 metais sergančiųjų sifiliu padaugėjo daugiau negu 33 kartus: 143 ligoniai 100 tūkst. gyventojų. Palyginti su paskutiniuoju praėjusio amžiaus dešimtmečiu, 85 kartus dažniau šia liga serga mergaitės iki 14 metų. 60 proc. jų sifiliu užsikrėtė lytiniu keliu.
Medikus gąsdina ir plintantis alkoholizmas bei alkoholinės psichozės. 100 tūkst. žmonių Rusijoje tenka 1 tūkst. 530 narkologijos dispanserių įskaitoje įregistruotų alkoholikų ir sergančių baltąja karštlige. Pernai buvo užregistruota daugiausia per pastaruosius 18 metų ligonių, sergančių alkoholinėmis psichozėmis.
Daugiausia geria paaugliai: iš 100 tūkst. alkoholizmu jau serga 22, o 827 reguliariai vartoja alkoholį, nors dar nėra nuo jo priklausomi.
"Interfax"-BNS
