Virginija GRIGALIŪNIENĖ
- Nė kiek nesigailiu, kad metams atidėjau studijas, - patikino devyniolikmetė uteniškė Ramunė Malaiškaitė, sugrįžusi apmokamų (!) kalėdinių atostogų iš Norvegijos, kur jau beveik pusmetis dirba aukle norvegės Kjersi (34 m.) ir italo Džordžo (37 m.) šeimoje. - Per šį laiką ne tik užsidirbsiu pinigų, bet ir daug pamatysiu, susipažinsiu su šiauriečių gyvenimu, nuostabia Norvegijos gamta...
Darbu neapkrauta
Pasak Ramunės, kontrakto pagal "Au-Pair" programą sėkmė priklauso nuo vienintelio dalyko: į kokią šeimą pateksi. Ramunei pasisekė: jos šeimininkai - geri ir supratingi žmonės, tvirtai prisilaikantys kontrakte numatytų sąlygų.
Ramunė gyvena maždaug už 20 kilometrų nuo Bergeno uostamiesčio, saloje, Straumės miestelyje. Vietovė, anot Ramunės, šiek tiek primena Lietuvos pajūriu besidriekiančią Šventąją (gyvena keli tūkstančiai žmonių, visi jie vienas kitą puikiai pažįsta), tik, žinoma, Norvegijos gamta - tarsi pasaka. Pro Ramunės kambario langą atsiveria nuostabūs vaizdai į uolėtąją, laivų knibždančią Šiaurės jūros pakrantę... Kai čion atvyko, romantiškos prigimties mergina namo terasoje praleisdavo valandų valandas, ir tie nepakartojami gamtos reginiai buvo bene pagrindiniu lietuvaitės "vaistu", gydančiu nuo namų ilgesio...
Ramunės darbas - prižiūrėti tris šeimininkų vaikus (devynmetį Sindre, septynmetę Sarą ir trejų metukų Airiką) ir tvarkyti namus.
Dviems skirtingoms, tarpusavyje konkuruojančioms žuvies kompanijoms vadovaujantys Kjersi ir Džordžas - labai užimti.
Šeimininkai į darbą išskuba prieš septynias. Netrukus keliasi ir Ramunė, žadina Sindre ir Sarą. Jiems paruošia pusryčius (sumuštinių sutepa ir mokyklai), palydi iki autobusų sustojimo. Grįžusi namo tvarkosi, bendrauja su mažiausiuoju šeimos nariu Airiku (tris dienas per savaitę Airikas leidžia vaikų darželyje).
Kai vyresnieji sugrįžta iš mokyklos (kasdien - tuo pačiu laiku, 12 valandą), Ramunė jiems paruošia pietus. Po to arba išleidžia pas draugus, arba priima jų draugus. Pavakarę, apie 16 valandą, namo sugrįžta motina ir tėtis, ir Ramunė nuo šios minutės - laisva. Kur nori, ten važiuoja, eina, keliauja... Laisvi ir visi savaitgaliai.
Greitai ir kruopščiai mokanti dirbti Ramunė nesijaučia esanti per daug apkrauta darbu ir labai džiaugiasi laisvalaikiu galinti daug ką pamatyti.
Norvegiukai gerai žino savo teises
Prieš išvykdama į Norvegiją Ramunė labiausiai išgyveno dėl to, kaip seksis bendrauti su trimis mažais šeimininkų vaikais. Ypač berniukais, nes mergaitė, manė, bus kur kas sukalbamesnė. Paaiškėjo priešingai: būtent septynmetė Sara - pasiučiausias šeimos vaikas! Sindre ir Airikas, anot Ramunės, palyginus su Sara - angeliukai.
Sara - užgimusi valdininkė. Kaip motina. Visi, įskaitant tėvus ar senelius, privalo jos klausyti, pataikauti, nusileidinėti. Jei ne - klyksmas, ašaros, isterija. Mažos panelytės nuotaika, girdi, gali nežinia dėl ko subjurti nuo pat ryto - tada ji bemat apsižodžiuos su vyresniuoju broliuku, pagrasins jam trenksianti (norvegiukai vaikai paprastai nekimba vienas kitam į atlapus - tik imituoja smurtinius veiksmus), staiga išerzins mažesnįjį broliuką ir dar spės abu juos apskųsti motinai, keliolika kartų skambindama telefonu ("Mamyte, Sindre valgo pusryčius ne virtuvėje, o svetainėje!" "Sindre nesuvalgė viso sumuštinio!" "Mama, Eirikas apsirengė ne tą megztinį!"), nors pati, deja, kur kas labiau už brolius nelinkusi laikytis nustatytos tvarkos...
Atrodo, tokią pasiutėlę tėvai turėtų sudrausminti, kai kada gal ir diržiuką paimti. Bet Norvegijoje sumušti vaiką - tas pat, kas padaryti didžiausią nusikaltimą! Net maži pypliai tą puikiai suvokia! Jie gali ir užsiožiuoti, ir atsikalbinėti prieš tėvus, ir neklausyti, tačiau jei tėvas ar motina už tai nubaus fizine bausme - tėvams grės dideli nemalonumai. Norvegiukui esą net negalima pagrasinti, kad sumuši - tai prilyginama veiksmui! Kai Saros išnervintas tėtis vienąkart dukrą pačiupo už pakarpos, motina puolė auklėti vyrą - ne neklaužadą mergaitę! Žinoma, kartais Sara ir motiną išveda iš kantrybės - tuomet Kjersi pasisodina dukrą ant kelių ir bando jai aiškinti, kaip negalima elgtis. Kartais motina net apsiašaroja iš nevilties, klausia patarimo pas Ramunę, kurios Sara, beje, klauso labiau, nei motinos!
Didžiausia vaikui skirta bausmė Kjersi ir Džordžo šeimoje - eiti miegoti viena valanda anksčiau. Nors Sara ir niurnėdama atsigula į lovą, užmiega įprastu metu - malasi lovoje, šneka, skaito knygutę, dešimt kartų užsinori į tualetą...
Šeimai vadovauja moteris
Ramunei susidarė įspūdis, jog Norvegijos šeimose visus keturis kampus laiko moterys. Taip yra ne tik Kjersi šeimoje - ir kitose, su kuriomis Ramunei teko susipažinti, pabendrauti.
- Norvegijoje moterys - labai veiklios, - pasakojo Ramunė. - Jos viską iki smulkmenų susiplanavusios - žino, ką ir kur veiks tą ar kitą savaitės dieną ir net valandą, kur praleis savaitgalį; jos ir į darbą skuba, ir rūpinasi vaikais, ir lekia į parduotuves produktų...
Vyrą maisto prekių parduotuvėje, anot Ramunės, dažniausiai sutiksi su ilgu sąrašu rankose (maisto paprastai perkama mažiausiai savaitei), išsiblaškiusį, žioplinėjantį...
Štai Ramunės šeimininkė Kjersi ryte susiruošia per keliolika minučių, o Džordžas, atsikėlęs kur kas anksčiau, nei žmona, visada iš namo koją iškelia paskutinis. Tai jis telefono neranda, tai raktus pametęs, tai kažkokį popierių pamiršo pasiimti... Kiekvienąryt iš mašinos į kambarį sugrįžta po keletą kartų... Rodos, iki smulkmenų viską planuojančiai žmonai toks vyras - tikras siaubas, tačiau norvegė ir italas, anot Ramunės, sutaria gana neblogai. 12 metų kartu pragyvenusi Kjersi ant jo jau nebepyksta. Temperamentingasis italas už tai žmonai atsilygina gausiais komplimentais, švelnumu. Tačiau Ramunė dar nėsyk nematė, kad Džordžą būtų pirmoji apkabinusi Kjersi...
Kad italas dažnai "skraidžioja padebesiais", anot Ramunės, galima spręsti iš jo kuriozinių poelgių. Antai jis staiga pasisiūlo ryte nuvežti į darželį jaunėlį sūnų ir labai nustemba sužinojęs, kad antri metai Airikas į šią įstaigą einąs tik kas antrą dieną; kai, paėmęs išplautą ir į gerąją pusę neišverstą megztinį, jį taip ir užsivelka (gerai, kad žmona - pastabi); kai išeiginę dieną (kai Ramunės namuose nėra) tik grįžęs su šeima iš iškylos po kalnus prisimena išeidamas pamiršęs užrakinti namo duris...
Su panašiomis problemomis, anot Ramunės, susiduria ir kitų norvegų šeimų vyrai, nes jie tiesiog įpratę, kad už juos galvotų, spręstų moterys.
Maistas lietuvaitės nesužavėjo
Ramunę Norvegijoje nemaloniai nustebino neįprastas lietuvio skrandžiui maistas. "Visą dieną šeimos maitinasi sausais sumuštiniais, juos dažniausiai užgeria šaltu pienu, - stebėjosi Ramunė. - Sumuštinių ir skiesto sirupo vaikams įdedama ir į mokyklą. Tie sumuštiniai man jau ėmė lįsti per gerklę..."
Karštą patiekalą (daugiausia - pakaitintą pusfabrikatį) čia esą įprasta valgyti kartą per savaitę. Kadangi Džordžas - labai mėgstantis virtuvėje sukiotis italas, kiekvieną penktadienį iškepa picų (dukrelė jų nevalgo - jai specialiai gaminamas kitas patiekalas), verda makaronų. Karštos sriubos (iš pakelio) išverdama kokį kartą per mėnesį. Nepratusi prie tokio maisto Ramunė pradėjo vakarais išsikepti sau bulvių. Šis patiekalas labai patiko mažajam Airikui.
Laisvalaikiu - diskotekos ir kelionės
Visuose pasaulio žemynuose draugų turinti Ramunė (su jais susirašinėja laiškais, internetu) netruko jų susirasti ir Norvegijoje. Bendrauja su čekais, vokiečiais, estėmis, rusaitėmis, įsitaisė tamsiaodžių draugų ir iš tolimojo Pakistano, Angolos. Neseniai dirbti aukle į Bergeną atvyko ir Vilniaus pedagoginio universiteto studentė Rūta iš Trakų, tad Ramunė daug laiko praleidžia ir su ja. Beje, Rūta rūpinasi policininkų šeimos vaikais. Du mažamečiai berniukai ir mergaitė (Bergeno apylinkėse tris vaikus augina beveik kiekviena šeima), kaip esą pasakojusi Rūta, jos klauso, tačiau daugiausia nesusipratimų kyla dėl norvegiukės elgesio. Ji, kaip ir Sara Ramunės šeimoje, labai valdinga, panaši į motiną, taip pat laikančią visus trobos kampus...
Kai Ramunė turi noro ir laiko, su draugais nueina į jaunimo diskoteką. Tiesa, čia viskas gana brangu: buteliukas sidro ar bokalas alaus - apie 25 litai. Būtina įsigyti ir panašiai kaštuojantį įėjimo bilietuką. Jei diskoteka - jaunimui nuo 21 metų, 20-metis nieku gyvu nepateks - dokumentai tikrinami itin griežtai. Kartą Ramunei buvo padaryta išimtis, mat tądien diskotekoje budėjo... Ramunės draugės Rūtos šeimininkas policininkas.
Pasak Ramunės, svetimtaučiai yra kur kas drąsesni, nei norvegai. Norvegijoje esą įprasta, kad pirma vaikiną "kabina" mergina. Klube, girdi, pulkas norvegų sėdi ir laukia, kol panos juos pradės šokdinti, užkalbins. Na, nebent būtų daug išgėrę - tada jau atsipalaiduoja. Ramunės nuomone, diskotekose būna pasivaišinusių ne tik svaigalais, bet ir narkotikais.
Kartą miestelio gatve ėjusiai Ramunei kažkas supypsėjo. Atsisuko - prie vairo sėdi jaunuolis. Vos Ramunė į jį pasižiūrėjo, šis be galo sutriko: susikraipė, nuleido galvą, vėl pasižiūrėjo, išraudo... Jau neblogai pramokusi norvegiškai (Bergene lanko intensyvius norvegų kalbos kursus) Ramunė su nepažįstamuoju pasisveikino. Kad nušvito drovuolis, kad ėmė čiulbėti! Pakvietė į svečius, pasisiūlė nuvežti į kalnus, drauge aplankyti Švediją!
Beje, Norvegijoje ir senas, ir jaunas puikiai moka angliškai. Tai bene vienintelis dalykas, kuris mokykloje dėstomas pagal aukšto lygio programą. Kiti mokslai praleidžiami gana lengvai. Štai antrokė Sara dar tik prieš mėnesį išmoko rašyti atskirus žodžius... Nors Ramunės šeimininkas - italas, nė vienas jo vaikas nemoka nė žodžio itališkai. Užtenka, girdi, vienos užsienio kalbos, anglų...
Už norvego tekėti nenorėtų...
Vos nuvykusi į Norvegiją Ramunė pajautė skandinavams būdingą šaltumą, atšiaurumą. Norvegai, anot Ramunės, tarsi bejausmiai... Bendrauja draugiškai, bet kažkaip atsargiai, įtariai. Nemėgsta juokauti. Rimti, dalykiški, konkretūs.
- Todėl ir nenorėčiau ištekėti už norvego, - paaiškino Ramunė.
Nors uolėtame salyne išsimėčiusios Bergeno apylinkės - tikras rojaus kampelis romantikos mėgėjams, Ramunė čia nenorėtų likti gyventi. Gražu tai gražu, bet oras, girdi, nekoks. Norvegai juokauja, jog Bergene iš 100 dienų lyja 99-ias... Lietus čia toks įprastas reiškinys, jog niekas jo tarsi nepastebi: vaikai žaidžia kieme, laksto po lauką, kai kurie net nevilki lietui nepralaidžių kombinezonų. Beje, norvegiukai ir serga nedažnai - užsigrūdinę.
Beje, ši vasara buvo ypatinga - lijo kur kas rečiau, oras buvo įšilęs net iki 30 laipsnių! Gruodžio viduryje temperatūra buvo nukritusi iki 15 laipsnių šalčio.
