Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Kauno K. Griniaus slaugos ligoninėje jau ketvirtas mėnuo slaugoma 42 metų kaunietė Liuda S. Ši moteris yra pripažinta antrosios grupės invalide, jai nustatyta oligofrenija (silpnaprotystė). Liuda kitados turėjo butą, tačiau nuosavybė išgaravo lyg kamparas, kai moteris susipažino su ne itin teigiamos reputacijos maždaug dešimtmečiu vyresniu Valerijumi A. Kuomet butas buvo pragertas, Valerijus moterį parsivedė į gana apleistą vieno kambario savo motinos butą Žaliakalnyje, čia leido jai deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Kadangi Liuda gaudavo socialinę pašalpą (invalidumo pensija jai nepriklausė, nes moteris neturėjo reikiamo darbo stažo, nebuvo susitvarkiusi atitinkamų dokumentų), ji Valerijui buvo reikalinga. Šį pavasarį vyriškis nusprendė išsigydyti plaučių tuberkuliozę, todėl buvo paguldytas į Romainių tuberkuliozės ligoninę. Na o kadangi neliko globėjo, gegužės 23 dieną Liuda atsidūrė Petrašiūnų slaugos ligoninėje. Daugiau nei po mėnesio, birželio 30-ąją, minėtos įstaigos vadovai "iškeitė" Liudą į kitą ligonį ir šioji buvo perkelta į jau minėtą K. Griniaus slaugos ligoninę. Pagal dabar galiojančius įstatymus, slaugos ligoninėse (įskaitant visą bet kurioje iš jų praleistą laiką) ligonis laikomas ir prižiūrimas ne ilgiau kaip 120 dienų per metus. Pasibaigus šiam terminui žmogus turi palikti šią įstaigą arba už jo išlaikymą privalo sumokėti artimieji ar jis pats. Deja, neretai atsitinka taip, jog ligonis tampa lyg niekam nereikalingas daiktas...
Sugyventinė tapo nereikalinga
Rugsėjo 20-ąją suėjo 120 parų - maksimalus Liudos S. gulėjimo slaugos ligoninėse laikas. Likus savaitei iki šio termino pabaigos ligoninės vyresnioji slaugytoja Rima Ališauskienė pradėjo "kryžiaus žygius". Pirmiausia ji nuvyko pas Liudos sugyventinį, tačiau tas priimti ir globoti moterį atsisakė. Motyvai gana paprasti - esą neturįs galimybių, nes dar privaląs gydytis.
Atsidūrusi gana keblioje situacijoje, slaugytoja R. Ališauskienė kreipėsi į Žaliakalnio nuovadą. Ten paaiškėjo, jog Liuda artimųjų neturi. Motina, kuriai Liuda buvo "mergautinė" duktė, mirusi, seneliai - taip pat. Apie tėvą išvis nėra jokių žinių. Ši moteris buvo deklaravusi gyvenamąją vietą sugyventinio motinai priklausančiame bute, tačiau šeimininkė ją išregistravo motyvuodama tuo, jog įnamė čia negyvena daugiau nei pusmetį. Tiesa, toks laiko tarpas dar nebuvo praėjęs. Policijos pareigūnai patikino, jog tokiu atveju nėra jokio teisinio pagrindo ieškoti teisybės...
Reikalingas sutikimas
Tada Slaugos ligoninės darbuotoja apsilankė Kęstučio gatvėje įsikūrusiuose moterims skirtuose nakvynės namuose. Kadangi Liuda - ne tik psichikos problemų turinti, bet ir sunkiai vaikštanti moteris, pati savimi pasirūpinti negalinti, šiuose namuose apsigyventi taip pat negalėjo. Tada liko dar viena institucija - miesto Socialinių reikalų skyrius. Čionai ligoninės darbuotoja kreipėsi turėdama vienintelį tikslą - kokiu nors būdu (ir, žinoma, kuo greičiau) apgyvendinti Liudą globos namuose. Tiesa, prieš tai teko gerokai su moterimi "padirbėti", kol ši po ilgiausių įkalbinėjimų sutiko parašyti prašymą, kad būtų pasiųsta į minėtus namus. Tokiais atvejais, jeigu nėra teismo sprendimo dėl žmogaus neveiksnumo, reikalingas jo paties sutikimas. Neveiksnumui nustatyti prašymą teismui gali paduoti tik to asmens tėvai ar vaikai. O jeigu jų nėra?.. Gydytojų konsultacinė komisija yra priėmusi sprendimą, jog Liuda S. turi gyventi pensionate, skirtame proto negalią turintiems asmenims, tačiau Kauno apskrityje psichoneurologinio pensionato nėra...
Įstatymų nesilaikymas ar humanizmas?
Deja, kelias iki globos namų gana ilgas ir sudėtingas. Pasirodo, šiuo metu visi globos arba senelių namai perpildyti, vadinasi, vėl reikia laukti... K. Griniaus slaugos ligoninės direktorius bei vyriausiasis gydytojas Česius Zvicevičius paaiškino, jog jis, kaip šios įstaigos vadovas, privalo laikytis įstatymų ir nė vieno ligonio negali laikyti ilgiau nei nustatytas terminas. Galiausiai svarbiausia tai, jog tokių ligonių priežiūrai ir gydymui neskiriama papildomų lėšų. Vadinasi, tenka nusižengti įstatymams - juk paliegėlio nepaliksi gatvėje ar neišveši į mišką...
- Mes turime išlaikyti šią moterį patys, iš savo asmeninių lėšų - tikino Č. Zvicevičius. - Juk faktiškai Liuda S. slaugomų ligonių sąraše neegzistuoja, o ją reikia kažkam prižiūrėti, maitinti...
Č. Zvicevičiaus teigimu, tai gana aštri problema, tačiau niekas nenori jos nei matyti, nei padėti išspręsti. Greičiausiai padėtis pasikeistų į gerąją pusę įkūrus psichoneurologinį pensionatą, kurio Kauno apskričiai verkiant reikia. Juk panašių ligonių yra gana daug...
Miesto valdžia žada permainų
Kauno savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorius Gediminas Jankus patikino, jog ką tik paminėta susiklosčiusi situacija - ne vienintelė. Į jį kreipiasi nemažai asmenų, neturinčių nei sąlygų, nei gebėjimų, galiausiai nei galimybių prižiūrėti proto negalią turinčius artimuosius. Na o tiek senelių, tiek nakvynės namuose negali būti laikomi psichikos ligoniai. Šią savivaldybei gerai žinomą problemą iš tiesų galėtų išspręsti būtent psichoneurologinio pensionato įsteigimas. Tokias specializuotas paslaugas teikiančias globos įstaigas (pavyzdžiui, jau minėtą psichoneurologinį pensionatą) steigia arba ministerijų, arba apskričių administracijos. Savivaldybė tokios teisės neturi. Kaune psichoneurologinio pensionato vis dar nėra, nors apie jo reikalingumą kalbama jau ne vienerius metus. G. Jankus patikino, jog reikalai šia linkme turėtų pagerėti, ruošiamasi priimti sprendimą, kur tokį pensionatą galima būtų įsteigti. Be to, savivaldybės Socialinių reikalų skyrius parengė projektą, kuriame numatyta pratęsti ligonių slaugos terminą slaugos ligoninėse. Taigi išskirtinais atvejais, kuomet pasibaigus 120 parų terminui slaugomojo nepasiims artimieji ar nebus galimybės perkelti jį į kitas globos įstaigas, bus galima šį terminą pratęsti dešimčiai ar daugiau dienų. Žinoma, minėtą projektą dar turi patvirtinti miesto taryba. Formuojant biudžetą, šiam projektui įgyvendinti reikia numatyti lėšas. Preliminariais duomenimis, šiam tikslui planuojama skirti iki 50 000 litų.
