Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Kai prieš dvi savaites Nemune, netoli Jurbarko, atsitiktinis praeivis pastebėjo vandens ant kranto išmestą moters lavoną, juo ypač susidomėjo Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros ir PK pareigūnai. Buvo viliamasi, kad rasta moteris - sausio 25-ąją dingusi Salininkų gyventoja Alina V. (36 m.). Deja, įtarimai nepasitvirtino, tad prapuolėlės paieška tęsiama toliau, nors tiek teisėsaugininkai, tiek dingusiosios artimieji beveik neturi vilčių, kad Alina - gyva.
Dingo pakeliui į namus
Salininkų bendrabutyje su paaugliu sūnumi Vidmantu gyvenusi Alina V. ne vienerius metus dirbo gretimoje gyvenvietėje, Juodšiliuose. Kol čia veikė universalinė parduotuvė, Alina dirbo parduotuvėje, o kai įmonė žlugo, perėjo dirbti į privačią maisto prekių parduotuvėlę.
Prieš kurį laiką Alina, neapsikentusi stiklelį pamėgusio vyro smurto, išsiskyrė. Tiesa, su tvarkinga, geros širdies anyta, gyvenančia taip pat Salininkuose, marti ryšių nenutraukė, ir toliau bendravo. Pas senelius dažnai apsilankydavo ir penkiolikmetis Alinos sūnus.
Sausio 25-ąją, šeštadienio vakarą, Alina kaip įprastai devynioliktą valandą baigė darbą ir susiruošė į namus. Nuo Alinos darbovietės iki "mikriuko" stotelės Juodšiliuose - vos keli šimtai metrų. Autobusiukas iš Juodšilių turėjo pajudėti lygiai pusę aštuntos vakaro... Tačiau kaip jau žinoma, parduotuvę užrakinusi ir patraukusi stotelės link, Alina jos nepasiekė - paslaptingai pradingo kažkur pakeliui.
Iš matymo moterį - savo klientę - gerai pažinojęs mikroautobuso vairuotojas nusistebėjo - Alina, kaip ir kasvakar, turėjo važiuoti namo, o nepasirodė...
Nesulaukęs motinos, sūnus vienas namuose nenakvojo - nuėjo pas senelius. Vaikas paskambino mamytei į mobilųjį, tačiau ši neatsiliepė. O kitą dieną Vidmantas gavo nežinia kur paslaptingai dingusios mamos pasirašytą žinutę - prašymą, kad nuvažiuotų į vieną sostinės lombardą paimti ten buvusių užstatytų juvelyrinių dirbinių (beje, motina (?) rašė ne iš savojo telefono). Kaip vaikas tuos papuošalus paims - juk visi dokumentai buvo pas motiną, neturėjo jis ir pakankamai pinigų...
Visa laimė, kad nežinioje besiblaškantis paauglys nesutriko - užsirašė mobiliojo telefono, iš kurio buvo rašyta žinutė, numerį, kurį vėliau pateikė kriminalistams. Šie iškart užčiuopė siūlo galą...
Įtariamoji - į areštinę
Per trumpą laiką buvo nustatyta, kad telefonas, iš kurio Vidmantas V. gavo neva motinos vardu rašytą žinutę, priklauso vienam Marijampolės miesto gyventojui. Surastas vyriškis kategoriškai paneigė nurodytą dieną (sausio 26-ąją) kam nors rašęs minėto turinio pranešimą. Tiesa, vėliau jis "atgamino", jog telefoną tądien trumpam buvo pasiskolinusi pažįstama moteris.
Kriminalistams to tik ir tereikėjo... Netrukus 52 metų marijampolietė atsidūrė Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros pareigūnų rankose. Tiesa, sulaikytoji elgėsi gana ramiai ir iškart pateikė alibį (kad nepakenktume tolesniam tyrimui, jos duotų parodymų nekonkretinsime, tačiau, kaip užsiminė prokurorai, tasai alibis kelia daug įtarimų). Užtat pareigūnai nuosekliai ir atsakingai dirbo savo darbą ir per trumpą laiką surinko pakankamai įrodymų, leidžiančių kreiptis į teismą su prašymu dėl sulaikytosios suėmimo. Marijampolietė buvo suimta dešimčiai parų, vėliau suėmimas pratęstas dar tokiam pat laikotarpiui. Per šį laiką pareigūnai pabendravo ir su dešimčia metų jaunesniu šios moters sugyventiniu Laimiu L. Vyriškis prisipažino, kad su Alina susipažino pernai vasarą ir kone visą šį laiką palaikė artimus ryšius. Paaiškėjo ir tai, kad apie draugo neištikimybę suuodusi Laimio sugyventinė Juodšiliuose dirbusią Aliną susirado ir jai ne kartą pagrasino susidorosianti.
Juodšiliuose - gailestis ir nerimas
Prieš keletą dienų apsilankiusi Juodšiliuose, "Akistatos" žurnalistė pabendravo su daugeliu vietos gyventojų. Visi jie tvirtino esą giliai sukrėsti to, kas, manoma, nutiko Alinai. Dar labiau visus slegia nežinomybė - kur Alina yra, ir nerimas, kodėl patyrę pareigūnai niekaip neprakalbina "banditės iš Marijampolės"?
- Mums Alinos labai trūksta, mes ją labai mylėjome, - tiek tepasakė parduotuvės, kurioje Alina dirbo, savininkė Lilija.
Tik geru žodžiu moterį prisiminė ir kiti juodšiliškiai. Daugumos nuomone, Alina tapo pavydo auka.
Grasinimus įvykdė?
Nors Alina nebuvo linkusi kitiems pasakoti apie savo problemas ir bėdas, kelioms artimesnėms juodšiliškėms užsiminė apie prieš kurį laiką ėmusią persekioti "suvalkietę iš Marijampolės".
Pasirodo, pernai vasarą į vieną Juodšiliuose tuo laiku veikusį statybos objektą, staiga sunegalavus čia dirbusiam ekskavatorininkui, buvo laikinai iškomandiruotas marijampolietis Laimis L. Šis vyrukas, anot jį mačiusiųjų, buvo "visai nepanašus į traktoristą": tvarkingas, pasitempęs, gražus, aukštas... Juodšiliuose dabar kalbama, esą Laimis vienądien užsuko į parduotuvę nusipirkti maisto produktų ir iškart įsmeigė akis į puikios išvaizdos pardavėją Aliną... Kitąkart, kalbama, vyriškis į tą pačią privačią parduotuvėlę užsuko jau be priežasties - kad darsyk pažvelgtų į malonaus veiduko moterį... Na, o vėliau viskas klostėsi greitai ir gyvenimiškai: puikiai sugebantis vilioti moteris Laimis galutinai pavergė Alinos širdį.
Aliną pažinojusios moterys sakė, kad Laimis iš pradžių Alinai nė žodeliu neužsiminė, jog Marijampolėje turi sugyventinę. Tačiau netrukus ši atlėkė į Juodšilius aiškintis.
Karingai nusiteikusi Laimio draugė, sako, Aliną prigriebė kaip reikiant, griežtai įspėjo su šia moterimi - jei ji nenustosianti "vilioti" Laimučio - žinosianti, kaip pasielgti. Grasinimai buvo konkretūs ir grėsmingi - po jų Alina bijojo viena būti namuose, išeiti į gatvę.
Viena susidoroti negalėjo?
Juodšiliškių įsitikinimu, nors Alina buvo smulkaus sudėjimo, "viena prieš vieną", moterį, būtų atsilaikiusi - pradėjusi šauktis pagalbos, priešintis ar panašiai. Todėl manoma, kad su ja susidorojo keliese.
- Pavasarį ar vasarą ją tikrai kur nors netoliese suras, - svarstė juodšiliškiai. - Žmonės išeis į mišką uogauti, grybauti... Negalėjo jos nuvežti į Vilnių ar į Marijampolę - per daug rizikinga...
Kaltinimai - tik už grasinimus nužudyti
Kaip pavyko sužinoti, marijampolietei pareikšti kaltinimai už grasinimus nužudyti. Va jei pavyktų surasti Alinos kūną - būtų kita šneka. O jei jo taip ir nepavyks surasti? O jei praėjus tiek laiko teismo medicinos ekspertai nepajėgs tiksliai įvardinti Alinos V. mirties priežasties? Prokuroras R. Imbrasas tik sunkiai atsiduso: "Tuomet situacija smarkiai komplikuotųsi..." Pabrėždamas tai, kad negalima šimtu procentų tvirtinti, jog Alina - nužudyta, pareigūnas užsiminė, jog daug tai patvirtinančių įrodymų jau surinkta... Pasak prokuroro, šiuo metu į laisvę paleista marijampolietė jau prisipažino ne kartą buvus atvažiavusi į Juodšilius, bendravusi su Alina; moteris esą neneigia ir to, kad iš pažįstamo marijampoliečio buvo pasiskolinusi mobilųjį telefoną, iš kurio siuntė žinutę Alinos sūnui; prokuroras patvirtino, kad pareigūnai Juodšilių apylinkėse ieškojo Alinos kūno, tačiau ši paieška kol kas rezultatų nedavė.
Prisipažinimas - dar ne nusikaltimo įrodymas!
Kaip jau minėta, susidorojimu su Alina V. įtariama marijampolietė atkakliai tai neigia. Kol dingusi moteris nesurasta, pagal veikiančius įstatymus nėra jokios galimybės įtariamąją apkaltinti sunkesniu nusikaltimu.
