Atvežu žmoną į miesto polikliniką konsultacijai. Užėjo ji pas gydytoją, o aš prie durų lūkuriuoju. Išeina ji lydima gydytojo. Jis man: "Ar jūs jos vyras? - ir, man nedrąsiai linktelėjus, tęsia: - Užeikite!"
Na, užėjome, jis atsisėdo į savo vietą, aš sunerimęs klestelėjau ant pacientams skirtos kėdės. Gydytojas (na, gal kokių 60 metų vyras) tylėdamas ištraukia grafinuką, dvi stiklinaites ir jas pripildo. Mano širdis visai į kulnis nupuolė, prieš akis jau regiu našlaičius vaikus, verkiančius giminaičius... Gydytojas ima savo stiklinaitę ir sako:
- Jūsų žmonai nieko blogo nėra. Pagydysim. Aš tiesiog neturėjau su kuo išgerti. Į jūsų sveikatą!
Stiklinaitė degtinės subėgo "kaip į perdžiūvusią žemę". Pasėdėjom, pašnekėjom... Tai bent daktaras pasitaikė.
