Irena ZUBRICKIENĖ
Marijampolės rajono apylinkės teismas "suteikė" progą marijampoliečiui Arūnui Vitkauskui (43 m.) areštinėje ramiai pasvarstyti, ar tinkamu gyvenimo keliu jis nukreipė savo tris nepilnamečius sūnus. Už tai, kad du kartus pasisavino ir savo reikmėms išleido bendravardžio sūnaus (13 m.) parneštus pavogtus pinigus, daugiavaikis tėvas nuteistas 55 paromis arešto.
Praėjusių metų spalį Marijampolės pareigūnai buvo sunerimę: per savaitę į juos kreipėsi dvi Šv. Vincento bažnyčioje besilankiusios tikinčiosios, kurios buvo apvogtos Dievo namuose. Varnupių kaimo gyventoja Inga J. (28 m.), būdama bažnyčioje prie vargonų, nepastebėjo, kaip pradingo netoliese buvusi pasidėta jos rankinė. Apie įvykdytą vagystę mergina sužinojo tik tada, kai jos rankinę, netikėtai aptiktą numestą ant bažnyčios laiptų, atnešė draugė. Inga iškart pamatė, kad iš rankinės paimta piniginė su joje buvusiais 370 litų, banko kortele ir studento pažymėjimu. Apvogtosios draugė tuokart prisiminė neseniai ant bažnyčios laiptų prasilenkusi su kažkur skubėjusiu nepažįstamu paaugliu.
Per savaitę pareigūnams nepavyko nustatyti Ingą apvogusio asmens. Kitą šeštadienį toje pačioje bažnyčioje vėl buvo apvogta tikinčioji. Marijampolietė Bronė B. (81 m.) teigė patyrusi net 1 183 litų nuostolį.
Tą pavakarę Bronė užsuko į bažnyčią pasimelsti per Mišias ir įsitaisė arčiau altoriaus. Savo rankinę moteris pasidėjo šalia. Dar Mišios buvo neprasidėjusios, kai prie Bronės priėjo nepažįstamas paauglys. Jis, palinkęs prie močiutės, kažko klausė, tačiau klausos problemų turinti moteris nieko nesuprato ir patarė kreiptis į kunigą. Smalsuolis nuėjo.
Per Mišias Bronė nutarė paaukoti bažnyčiai kelis litus ir atsisuko pasiimti piniginę. Moteris pastebėjo, kad rankinė prasegta. Piniginės joje nebuvo. Bronė nekėlė panikos, nes pagalvojo, kad piniginę greičiausiai neapdairiai paliko namuose. Parėjusi į namus močiutė atidžiai apžiūrėjo visas galimas vietas, tačiau piniginės nerado. Tada ji suprato, kad jos turtą bus nugvelbęs smalsusis paauglys, maloniai užkalbinęs ją bažnyčioje. Bronė išgyveno dėl vagystės, nes piniginėje buvo net trijų mėnesių jos pensijos. Mat kurį laiką pensininkė gulėjo ligoninėje ir pinigų nepasiimdavo. Grįžusi iš ligoninės ji susiskaičiavo santaupas, iš vakaro susiruošė sumokėti mokesčius ir, įsidėjusi piniginę į rankinę, išėjo į bažnyčią. Vėliau apvogta moteris atviravo bažnyčioje akylai nesaugojusi rankinės, nes net nepamaniusi, kad vagišiai gali tykoti tokioje šventoje vietoje.
Bronė papasakojo pareigūnams, kaip atrodo jos įtariamas paauglys, ir netrukus buvo sulaikytas policininkams labai gerai pažįstamas Arūnėlis. Vaikas su tėvais gyvena per šimtą metrų nuo bažnyčios. Turi vyresnį ir jaunesnį brolius. Jų tėvai yra bedarbiai, girtauja, turi sveikatos problemų, sūnų neprižiūri. Tėvas Arūnas nuo ankstyvos jaunystės yra keturis kartus teistas už vagystes, nenuspėjamo elgesio, smurtaujantis namuose. Šeima apie aštuonerius metus žinoma Vaikų teisių apsaugos skyriaus (VTAS) darbuotojams ir policininkams. Visi trys broliai pažįstami miesto kavinėse ir parduotuvėse, kur prašinėja maisto, o iš praeivių - išmaldos. Vienos kavinės savininkė pasakojo, kad broliai, jeigu jų prašymai lieka neišgirsti arba vaikai nuvaromi, vėliau įvairiais būdais kenkia keršydami.
Atlikus kratą Vitkauskų namuose, dalis pinigų buvo surasta. Mažasis vagišius iškart prisipažino du kartus apvogęs bažnyčioje besilankiusias moteris. Prie vargonų buvusią Ingą jis teigė netgi šiek tiek pažįstąs. Mat mažasis Arūnas kurį laiką bene kasdien bėgdavo į bažnyčią, nes patarnaudavo per Mišias.
Sulaikytas vaikas atvirai pasakojo, kad abu kartus grobį parnešdavo į namus ir paduodavo tėvui. Tuos pinigus matydavo ir mama. Tėvas sūnaus niekada nebarė, neieškojo apvogtų moterų, o pinigus pasiimdavo savo reikmėms. Ištuštintas pinigines šeimos galva tuoj pat sudegindavo krosnyje. Kai antrąjį kartą sūnaus grobis buvo gana nemenkas, nudžiugęs tėvas nepašykštėjo atseikėti ir savo atžaloms - Arūnui davė 200 litų, o vyresniajam - 100, kad jie ... pasimėgautų kompiuterinių žaidimų salone! Didžiąją dalį sūnaus pavogtų pinigų tėvas gana greitai išleido. Kaimynai pasakojo pastebėję, kad Vitkauskučiai pradėjo važinėti nuosavais dviračiais, o jų motina kaip niekad dažnai iš parduotuvės pareinanti su dideliais krepšiais prekių.
Iš pradžių pareigūnai tikėjosi įrodysią, kad šeimos galva vertė savo sūnus (ne tik Arūnėlį) prašinėti išmaldos ir vogti, nes tokios informacijos turėjo. Tačiau įrodyti tai nepavyko. A. Vitkauskas buvo pripažintas esąs kaltas dėl to, kad realizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą. Pajutęs bausmės grėsmę Arūnas vyresnysis vienu metu pasislėpė nuo teisėsaugininkų, tačiau po mėnesio buvo surastas. Bėglio poelgis buvo įvertintas - dar iki teismo paskirtas suėmimas. Kol įsiteisės Marijampolės teismo nuosprendis, nuteistasis jau bus atlikęs jam paskirtą bausmę. Jeigu nebūtų slapstęsis ir vengęs atsakomybės, galėjo sulaukti kur kas švelnesnės bausmės.
Nuteistam Arūnui, bedarbiui, nurodyta atlyginti nukentėjusioms moterims padarytą žalą (dalis pinigų buvo grąžinta, kai jų buvo rasta per kratą Vitkauskų namuose). Teismas taip pat priėmė nutartį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir A. Vitkausko žmoną Nijolę Kristiną (39 m.), nes ji teisme prabilo irgi detaliai žinodavusi apie sūnaus vagystes bažnyčioje - netgi bandė apsiimti vyro kaltę.
Sandros KUČINSKIENĖS nuotr.:
- Pensininkė Bronė pakraupusi: "Svieto pabaiga, jeigu jau ir bažnyčioje vagia..."
