Aurelija Žutautienė
Žiaurios egzekucijos ir brutalios prievartos auka tapusi Irina V. (vardas pakeistas) gerai pažinojo savo kankintojus, kaimynystėje gyvenančius keturis sostinės Gurelių gatvės gyventojus. Praėjusių metų vasario viduryje būdami girti jie užpuolė, sumušė ir išniekino jauną moterį. Na, o kai "pakvipo" kalėjimu, kiekvienas kaip įmanydamas stengėsi išvengti bausmės, visaip švelnino savo padėtį ir visą kaltę vertė nusikaltimo bendrininkams. Teismui pakako įrodymų, kurių dėka keturi jauni vyrukai (iš jų du nepilnamečiai) buvo nuteisti. Už chuliganizmą bei išžaginimą pusaštuntų metų kalėti griežtojo režimo PDK nuteistas Jurijus Bezuško, penkeriems su puse metų už grotų atsidūrė Ruslanas Voicenovičius, Andrejus Oleškevičius nuteistas kalėti pusaštuntų metų. Tiktai vieninteliam Linui Lekavičiui teismas paskyrė lygtinę ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Trejus metus šis jaunuolis negalės keisti gyvenamosios vietos ir privalės atlikti 500 valandų nemokamų darbų.
Nukentėjusioji Irina pasakojo, jog pernykštę vasario 15-ąją svečiavosi pas seserį, gyvenančią Lentvaryje. Vakarop Irina iškeliavo namo. Gurelių kaimą ji pasiekė maždaug apie 19 valandą. Sankryžoje merginai kelią pastojo keturi jaunuoliai. J. Bezuško smogė jai per sprandą, paskui prišokę R. Voicenovičius bei A. Oleškevičius taip pat ėmė ją mušti, o galiausiai visi nusitempė Iriną į L. Danilčik namus. Tuo metu namuose buvusi viena šeimininkė pasirodė esanti bejėgė išprašyti įsibrovėlius iš savo būsto. Šie ėmė šeimininkauti - savo auką išrengė nuogai, mušė ir prievartavo. Kuris kiek sudavė smūgių, nukentėjėlė pasakyti negalėjo. Prisiminti nusikaltimo smulkmenas sutrukdė ir tai, jog mergina buvo praradusi sąmonę. Matyt, dėl to ant jos nusikaltėliai pylė šaltą vandenį ir pasikeisdami prievartavo. Irina patvirtino, jog ją niekino visi keturi teisiamieji, nors ši bandė priešintis, šaukėsi pagalbos. Pagrindiniais egzekucijos vykdytojais nukentėjėlė įvardijo R. Voicenovičių ir J. Bezuško. Kai vienas iš jų prievartaudavo, kiti stovėjo šalia ir laukdavo savo eilės. Kiekvienas žagintojas, matyt, norėdamas įbauginti ir visiškai palaužti pasipriešinimą, merginą spardė, mušė kumščiais ir visaip tyčiojosi.
Nuo įsibrovėlių nukentėjo ir pati namo šeimininkė. Kaip nereikalingą liudininkę moterį vaikinai nuvarė į virtuvę. Čia J. Bezuško bandė jai ant veido užmauti celofaninį maišelį, o kai ši išsilaisvino, plūsdamasis vaikinas smogė moteriai kelis kartus į veidą ir ėmė spardyti jai kojas. Jausdama didžiulę grėsmę savo gyvybei L. Danilčik išbėgo iš namų ir nuskubėjo pas kaimynę I. Čaikovską, pas kurią dirbo jos sūnus. Pasakiusi, jog namuose dedasi baisūs dalykai, moteris liepė sūnui lėkti "daryti tvarką". Parskubėjęs namo dėl stipraus sumušimo iš pradžių vyriškis Irinos net nepažino. Apsupęs lovos užtiesalu I. Danilčikas ją nuvedė pas I. Čaikovską, kuri iškvietė medikus ir policiją.
Iki šių įvykių nukentėjėlė konfliktavo su R. Voicenovičiumi. Irina tikino, jog jųdviejų santykiai buvo blogi, vaikinas jai dažnai krėtė visokias kiaulystes, nuolat kibdavo, o per Naujuosius metus vos neišžagino. Su kitais teisiamaisiais jokių konfliktų nebuvo - priešingai, jie normaliai bendravo. Pareigūnams pradėjus tirti šį nusikaltimą Irinai buvo grasinama, jos buvo prašoma pakeisti parodymus, tvirtinti, jog ji nieko neprisimenanti. Tačiau žiaurią prievartą bei smurtą patyrusią moterį jokie grasinimai ir bauginimai neprivertė pakeisti parodymų...
