Šarūnas NARUŠEVIČIUS
Mobiliojo ryšio telefonai - dar patogesnis paklausyti daiktas. Tiesa, kaimynas su ausinėmis čia bejėgis. Pirmieji mobiliojo ryšio tinklai buvo analoginiai, jų signalai sklido primityviai moduliuotomis radijo bangomis, tad dažnio kartotinė girdėdavosi paprastuose radijo imtuvuose, turinčiuose UTB (FM moduliacijos) diapazoną. Nebuvo galima klausytis norimo pašnekovo, o tik atsitiktinius, arčiausiai esančius skambintojus.
Mobiliojo ryšio bendrovės "Omnitel", "Bitė" ir "Tele-2" naudoja modernius skaitmeninius signalo kodavimo algoritmus, kurie paprastam radijo imtuvui - neįkandamas riešutėlis. Užtai mobiliojo ryšio telefonas pareigūnams - tikras lobis. Gavę teismo sankciją pareigūnai pokalbius mobiliojo ryšio telefonais paklauso lygiai kaip ir laidinius - per ryšio paslaugų bendroves. Mobilieji telefonai sekti žmogų patogesni - sekamasis telefoną paprastai visur kartu nešiojasi, rūpinasi laiku įkrauti bateriją, nes nežino, kad tai - potencialus šnipinėjimo įrankis.
Netrukus mus visus šnipinės valstybė. Prisidengiant kovos su terorizmu šydu bus fiksuojami telefoniniai pokalbiai, SMS žinutės, elektroniniai laiškai. Taip Lietuva turės daryti paliepta Europos Sąjungos. Ši Sekimo direktyva turėjo įsigalioti jau nuo rugsėjo 15 dienos, tačiau nespėta paruošti dokumentų, tad dabar totalinis lietuvių sekimas bus pradėtas nuo gruodžio 1-osios.
Galima slapta įjungti
Išduosime tik vieną paslaptį. Ryšio paslaugas teikiančiai bendrovei nieko nereiškia pasiųsti specialų signalą, ir jūsų telefonas ims transliuoti jums net nežinant, nerodydamas jokių ženklų. "Akistatos" patikimų šaltinių žiniomis, būtent per savo telefoną įkliuvo Šiaulių mokesčių inspekcijos susprogdinimo užsakovas Artūras Kibildis. Dabar jau miręs banditas žinojo, kad policija domisi jo pokalbiais, tad apie nusikaltimus su sėbrais telefonu stengėsi nekalbėti, važiuodavo susitikti akis į akį. Važiuodamas savo telefono, Artūras, žinoma, nepalikdavo - koks įvaizdis be "mobiliako"? Naivuolis net neįtarė, jog kišenėje pūpsantis išjungtas telefonas "kam reikia" siunčia visą pokalbį...
Jau tapo įprasta, kad per Lietuvos specialiųjų tarnybų atstovų posėdžius ar rimtus operacijų planavimus mobiliojo ryšio telefonai visuomet išjungiami ar netgi paliekami kitoje patalpoje. Panašiai yra ir diplomatinėse atstovybėse. Visi svečiai, įeinantys į Amerikos centrą Vilniuje, privalo išjungti savo mobiliojo ryšio telefoną.
Tai - ne viskas. Net jei nieko nešnekate, mobiliojo ryšio telefonas pareigūnams išduos, kur esate. Kalbant mobiliuoju ryšio telefonu jo signalas priimamas ir atgal išsiunčiamas iš artimiausio mobiliojo ryšio retransliatoriaus - bokšto. Įjungtas telefonas, net nenaudojamas, kartkartėm į artimiausią bokštą išsiunčia sinchronizavimo impulsą. Tad mobiliojo ryšio bendrovė ir pareigūnai, gavę sankciją, pagal sinchronizacijos signalą gali kelių kilometrų spinduliu nustatyti, kur žmogus, tiksliau - jo telefonas - yra.
Pagal tą patį sinchronizacijos signalą Italijos karabinieriai žinojo, kokiame privačių namų kvartale slepiasi itin ieškotas mafijos bosas, tačiau kol policininkai iškrėsdavo didelį kvartalą, mafiozas dingdavo gerai užmaskuotoje slėptuvėje. Tada buvo sugudrauta. Policininkai po tą kvartalą paleido važinėti garsiai plerpiantį motociklininką, kurio šalme buvo įrengtas radijo ryšys. Neįtardamas klastos mafijos bosas vėl kažkam paskambino. Kai paklausomame boso telefono signale pasigirdo gatvėje pravažiuojančio motociklo plerpimas, motociklininko buvo per raciją paklausta, pro kurį namą jis važiuoja... Po kelių minučių karabinieriai apsupo jau nebe kvartalą, o kelis namus, ir tol juos krėtė, kol rado po grindimis lindintį iš baimės pastirusį mafiozą.
Gudruolis Osama
Čečėnijos prezidentas Džocharas Dudajevas per mobiliojo ryšio telefoną ir žuvo. Kalbama, jog Rusijos vyriausybė, sutarusi su amerikiečiais, iš pastarųjų pasamdė specialų žvalgybos lėktuvą su itin brangiu skaitmeninius mobiliojo ryšio signalus atkoduojančiu imtuvu. Vos Dž. Dudajevas kažkam paskambino, į jį buvo paleista raketa ir iš čečėnų lyderio liko tik šlapia vieta. Čečėnai vėliau iš keršto nupjovė galvas keliems greičiausiai niekuo dėtiems Vakarų šalių inžinieriams, Čečėnijoje rengusiems mobiliojo ryšio retransliatorius.
Ieškomiausias pasaulio nusikaltėlis Osama bin Ladenas gudresnis už A. Kibildį ir net Dž. Dudajevą, tad niekada neskambina jokiais telefonais. Iš dalies dėl to Osama vis dar gyvas ir laisvas.
Prezidentus saugo... triukšmas
Kadangi teroristai veiksmus paprastai koordinuoja kalbėdami mobiliojo ryšio telefonais arba kišeninėmis racijomis, ypač svarbūs asmenys saugomi... triukšmu. Atvykus JAV, Rusijos prezidentui ar kitai itin svarbiai personai, šalia jos visada lagamine nešamas vadinamasis "balto triukšmo" (viso radijo dažnių spektro) generatorius. Jį įjungus nemažu spinduliu neįmanoma kalbėtis mobiliaisiais telefonais, neveikia (tik šnypščia) radijo imtuvai bei televizoriai, kita aparatūra. Prie pat generatoriaus, sako, "išprotėja" net elektroniniai laikrodžiai.
Panašus generatorius buvo įrengtas Marijampolės pataisos namuose, kad kaliniai telefonais neapgaudinėtų patiklių piliečių. Tačiau telefonai buvo blokuojami ir aplinkiniuose namuose, tad generatorių teko išardyti ir dabar jis įrengtas Pravieniškėse.
Nepliurpk, ko nereikia!
Nėra nuodų, nuo kurių nebūtų priešnuodžių. Jei po šios publikacijos pajutote mobilofobiją, pasakysime, kaip atsikratyti baimės savo mobiliojo ryšio telefonui. Bet koks rimtesnis inžinierius elektronikas nesunkiai pagamins 900 MHz dažnio detektorinį imtuvą. Visos dalys - rezonansinis kontūras ir viena mikroschema - operacinis stiprintuvas. Pasidėjęs imtuvėlį šalia mobiliojo telefono, visada žinosi, kada jis siunčia. Jei imtuvėlis ims nenutildamas cypti telefonu nesinaudojant - viską mesk ir bėk slėptis į Ispaniją.
Žinoma, pokalbius galima koduoti, tačiau tai labai sudėtinga techniškai. Anuomet Stalinas žadėjo valstybinę premiją tam, kas sukurs realiu laiku telefoninį pokalbį viename gale užkoduojančią, o kitame - atkoduojančią mašiną, tačiau tuometinės technologijos tam dar buvo per "skystos". Dabar Stalino užduotį įmanoma įvykdyti dviem nešiojamais kompiuteriais, tačiau reikės samdyti programuotojų bei inžinierių brigadą.
O visų saugiausia - nedaryti nusikaltimų ir telefonu nepliurpti, ko nereikia. Savo "mobiliaką" iš viso šveiskite eketėn - neurochirurgai perspėja, kad jo spinduliuojamos aukšto dažnio bangos sukelia smegenų auglius. Be to, neužmirškite, kad "ausis" ir net vaizdo kamerų objektyvus gali slėpti ne tik telefonai, bet ir sienos, langai, laikrodžiai ir net patys netikėčiausi jūsų daiktai.
Miglota istorija
1993 metais Lietuvos banko valdybos pirmininko Kazio Ratkevičiaus kabinete buvo rasta slapta klausymosi aparatūra. Vienas mini siųstuvas buvo įmontuotas dirbtinės gėlės vazone, kitas - koklių krosnyje. Informaciją jie galėjo perduoti iki 60 metrų.
Pokalbyje su VSD pareigūnais K. Rakevičius teigė, kad tuometinis "Tauro" banko vadovas, nėliau nusižudęs, Genadijus Konopliovas leidęs suprasti, kad buvo klausomasi telefono pokalbių ir jam žinomas tų pokalbių turinys.
Tuo metu, kai įvyko ši miglota istorija, Seime buvo priimami Lietuvos banko bei Lietuvos komrecinio bankų įstatymai, taip pat buvo ketinama įregistruoti lietuvių komercinių bankų padidintus įstatinius kapitalus.
"Blakė" suėdė širdį
O štai buvęs Panevėžio meras Valdemaras Jakštas savo kolekcijoje turi pagautą "blakę", kuri 2002-ųjų rudenį aptikta priklijuota jo kabinete po žurnaliniu staliuku.
Patikrinti miesto valdžios kabinetus sumanė savivaldybės administratorius socialdemokratas Vytautas Steponas Buterlevičius, kuriam kilo įtarimų, kad jau kuris laikas iš savivaldybės paslaptingai nuteka informacija. Patikrinti meriją administratorius pakvietė Vilniaus saugos tarnybos "Arentalis" specialistus. Šie atsivežė specialų imtuvą, kuris iš karto parodė, jog V. Jakšto kabinete yra siųstuvas. Pasisukus į patalpos vidurį, "blakės" signalas stiprėjo. Apžiūrėję žurnalinį staliuką saugos tarnybos darbuotojai po juo rado priklijuotą veikiančią "blakę".
Kilo skandalas. Žinoma, niekas neprisipažino šnipinėjęs merą, o netiesiogiai nukentėjo... "blakės" paieškų iniciatorius V. S. Buterlevičius. Po kelių dienų administratorius buvo pakviestas į Aukštaitijos televizijos laidą, kurioje sutiko papasakoti apie radinį bei šnipinėjimą. Vos atsakęs į porą klausimų, pačioje laidos pradžioje administratorius sukniubo ir buvo skubiai išvežtas į ligoninės reanimaciją - širdies priepuolis. Nukentėjo ir "blakę" radusi saugos tarnyba - ją užgriuvo komisijos iš įvairių teisėsaugos institucijų.
"Blakės" ne tik girdi, bet ir mato
Lietuvoje legaliai parduodamos ir miniatiūrinės telekameros. Izraelio gamybos nespalvoto vaizdo kamera gali "matyti" beveik visiškoje tamsoje. Tokios kameros kainuoja nuo 400 iki 700 litų. Paprastesnės kainuoja apie 300 litų.
Pati kamera telpa į degtukų dėžutę, objektyvo akutė - vos 1-2 milimetrų skersmens, tad tokia kamera gali būti lengvai paslėpta bet kurioje patalpos vietoje.
- Informacija valdo ir biznį, ir politiką, - žurnalistui sakė "blakes" montuojantis specialista. - Kaip man sužinoti, ar mano partneris, valdantis mūsų įmonės stambią akcijų dalį, nesukčiauja? Kaip išsklaidyti įtarimus, kad jis dalies apyvartos nenusuka sau į kišenę? Kaip patikrinti, ar naujai priimamas darbuotojas lojalus? Jis juk prieš tai dirbo pas konkurentus, gal jis jų šnipas? Į visus šiuos ir panašius klausimus gali padėti atsakyti girdinti ar matanti "blakė". Verslininkai vienas iš kito sužino, jog mes galime įmontuoti "blakę", ir neoficialiai kreipiasi. Aš "blakių" užsakau pas vietinį bedarbį inžinierių, jis man jų jau per tuziną sulitavo. Nors siųstuvėlis man kainuoja, tarkim, iki 100 litų, už jo montavimą imu iki 300 - dirbti juk tenka naktį arba savaitgaliais. Tai - provincijos kainos. Sostinėje, žinoma, viskas kone dvigubai brangiau. Vaizdo kamera dukart brangesnė už namų darbo "blakę", be to, paprastai iš jos reikia nuvesti laidus į kitoje patalpoje stovintį vaizdo magnetofoną, todėl už šią paslaugą visi prašo iki 1000 litų. "Blakę" ir slaptą vaizdo kamerą galima įrengti praktiškai bet kur, tačiau pasiklausymo įranga dažniausiai montuojama ten, kur yra elektros srovė - šviestuvuose, elektros lizduose, jungikliuose. Taip yra dėl to, kad "blakei" nereiktų kas kelios dienos keisti baterijų. Vaizdo kameroms vieta parenkama taip, kad objektyvas aprėptų norimą vietą. Jos paprastai slepiamos sieniniuose laikrodžiuose, lentynose, labai dažnai - palubėje kampe sumontuotuose butaforiniuose judesio davikliuose.
Pasak specialisto, pasiklausymo įrangos montuotojai noriai imasi surasti ir svetimų įrengtą pasiklausymo įrangą ar vaizdo kamerą. Tam tereikia turėti specializuotą plataus dažnių diapazono imtuvą. Paieška trunka gana trumpai, tačiau už vieno kambario patikrinimą imama apie 100 litų, nes imtuvai nepigūs. Specialistas neužmiršo pridurti, kad visgi patikimiausia apsauga - nekalbėti ko nereikia ir nesielgti nederamai.
