Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Kaip žinia, Kalėdos - stebuklų metas. Šiomis dienomis Kalėdų Senelis aplanko šeimas su mažais vaikais, vyksta įvairiausios labdaros akcijos. Tačiau dažnam pagalba reikalinga ne tik prieš šventes, nes gyvenimas daugeliui nelengvas visus metus. Kartais jį dar pakartina ir nelaimės, kurios ateina nelaukiamos. Tada žmogui pagalba dar reikalingesnė. O ar efektyviai išnaudojama kad ir nedidelė parama? "Akistata" prieš šventes pabandė pasidomėti, kaip po nelaimės gyvena tie, kuriems padėjo kaimynai, valdžia.
Nuo netikėtai įsiplieskusio gaisro (apie jį "Akistata" rašė šių metų sausio 30 dienos numeryje), kuris iš Lazdijų pašonėje gyvenusios 33 metų Ilonos Gazdziauskaitės ir jos septynių atžalų pagrobė namus bei visą juose buvusį turtą, praėjo beveik metai. Trumpai priminsime, jog ugnis viename gyvenamojo namo kambaryje įsiplieskė netikėtai, kuomet motina buvo išėjusi į miestą ir vaikus palikusi prižiūrėti vyriausiajai dukrai - trylikametei Sandrai. Mažiausiai atžalai - Viktorijai - tuo metu buvo tiktai 10 mėnesių. Sandra ruošėsi prausti vaikus, kai pajuto stiprų degėsių kvapą. Vos atidarius duris į negyvenamą kambarį, jai į veidą tvokstelėjo didžiulis ugnies kamuolys. Nors paauglė labai išsigando, tačiau nesutriko - čiupo kibirą su vandeniu ir bandė gesinti liepsnas. Deja, ugnis nepasidavė. Matydama, jog viena nieko nepadarys, mergaitė griebė lovytėje gulėjusią mažąją sesutę ir šaukdama paliepė visiems vaikams greitai bėgti į lauką. Pati, iš glėbio nepaleisdama Viktorijos, nubėgo pas artimiausią kaimynę kviesti gaisrininkų. Tuo metu už lango spaudė 18 laipsnių šaltis, o vaikai išbėgo iš degančio namo pusnuogiai. Kuriam laikui jie prisiglaudė tvarte. Laimei, tąsyk nė vienas nenukentėjo ir nesusirgo. Tiktai, kaip jau buvo minėta, ugniagesiams taip ir nepavyko išgelbėti šeimos pastogės...
Iškart po šios nelaimės Ilona verkdama džiaugėsi tik tuo, kad nė vienas jos vaikas nenukentėjo, kad visus juos iš ugnies glėbio ištraukė vyriausioji dukra. Pirmąją naktį su pulkeliu vaikų apsistojusi savo tėvų namuose, jauna mama visai nemiegojo. Jai galvoje sukosi tik viena mintis - nuo ko reikės pradėti naują gyvenimą, jeigu nieko nebeliko... Tačiau netrukus paaiškėjo, jog žmonės - labai gailestingi... Į laikinuosius namus pradėjo plaukti drabužėlių ir avalynės siuntos, vietos verslininkai suskubo vaikus aprūpinti naujomis kuprinėmis ir mokyklinėmis prekėmis, vaistais ir vitaminais, Lazdijų M. Gustaičio vidurinė mokykla, kurioje tuo metu mokėsi trys Ilonos vaikai - vadovėliais, klebonas atvežė patalynės, parėmė pinigais... Priimdama net ir menkiausią paramą Ilona jautėsi visiems labai dėkinga...
Kiek atlėgusi po nelaimės, I. Gazdziauskaitė ėmė galvoti apie stogą virš galvos - juk buvo aišku, kad tėvų namuose, nors ir erdviuose, trylikai žmonių vietos nepakaks (mat, be tėvų, Ilona dar turi du brolius ir vieną seserį)... Pati didžiausia laimė šią daugiavaikę šeimą aplankė vasaros pradžioje...
Drąsų Sandros Budrytės poelgį gelbstint savo broliukus ir sesutes įvertino TV3 televizija ir skyrė jai "Metų drąsos vaiko" nominaciją. Už tai jai buvo paskirta 1 000 litų premija, o šį apdovanojimą ir dar vardinį laikrodį nuo savęs įteikęs ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas nukentėjusiai šeimai iš Vyriausybės fondo paskyrė 20 000 litų paramą gyvenamajam būstui įsigyti... Tiek Sandra, tiek jos mama iki šiol prisimena šį puikų renginį, galimybę ne tik būti pagerbtoms, bet ir maloniai praleisti laiką, pasisvečiuoti sostinėje. Gavusi tokią paramą, Ilona pradėjo ieškoti naujo namo. Moteris buvo radusi vieną neblogą sodybą, tačiau jos taip ir nenusipirko, nes iki mokyklos vaikams būtų tekę sukarti apie 3 kilometrus. Liepą šeima pagaliau įsikūrė Lazdijų miesto pakraštyje, Lazdijų kaime. Namelis, kurį pirko už 13 500 litų - ne pirmos jaunystės, tačiau daug erdvesnis už anksčiau turėtą (dabar šeima turi tris kambarius ir virtuvę), yra geroje vietoje. Iš skirtos Vyriausybės paramos pinigų liko jo remontui, apšiltinimui. Šiomis dienomis meistrai jau baigė apkalti namelį šviesiomis dailylentėmis, tad naujasis būstas šviečia iš tolo. Ilona sakė dabar su vaikais gyvenanti geriau nei prieš nelaimę. Įvairūs rėmėjai, kaimynai, giminės ir visai nepažįstami žmonės paaukojo daug vertingų daiktų - dabar namuose yra ir televizorius, ir skalbyklė, elektrinis virdulys, kiti buitiniai prietaisai. Labai smagu, kad vaikai gali miegoti beveik naujose lovose - to anksčiau nebuvo... Rimtai pagelbėjo ir Vilniaus "Maksimos" skirtas 3 000 litų vertės čekis, už kurį ir buvo įsigytos kai kurios minėtos prekės, drabužiai bei kiti daiktai... Dabar vaikams labiausiai trūksta kompiuterio. Jis būtų brangiausia dovana, kurią į šiuos namus galėtų atnešti Kalėdų Senelis...
Ilona neslėpė, jog jai teko braukti ne tik džiaugsmo, bet ir skausmo ašaras. Mat atsirado nemažai tokių, kurie labai pavydėjo tokios paramos. Moteris tikino girdėjusi ne vieną pagyvenusių žmonių skundą - esą jie visą gyvenimą dirbo ir nieko neturi, o štai ji, prisigimdžiusi krūvą vaikų, visko gavo... Tai tiesa, tačiau ji skaudi. Ilona neslepia, jog visi jos vaikai - skirtingų tėvų, tačiau svarbiausia, kad juos augina pati, o ne valdiškos globos įstaigos. Beje, Lazdijų seniūnijos seniūnas Valdas Mikelionis, kalbėdamas apie I. Gazdziauskaitę, patikino, jog ji nepiktnaudžiauja alkoholiu, rūpinasi vaikais, tiktai galbūt reikėjo parodyti daugiau iniciatyvos remontuojant naująjį būstą bei tvarkant skyrybų su pirmuoju vyru Budriu dokumentus. Vien dėl to, kad iki šiol oficialiai neišsituokusi, moteris negauna gana nemažos valstybės paramos.
Ir vis dėlto smagu, kad Ilonos ir jos septynių atžalų šeima įsikūrė naujuose namuose ir pradeda kitą gyvenimo etapą. Už tai ji dar kartą dėkoja visiems, iš kurių sulaukė net ir menkiausios paramos...
