Aukščiausiojo Teismo pirmininkas (AT) Vytautas Greičius, apžvelgdamas 2005 metų Lietuvos teismų darbo rezultatus akcentavo, kad į teismus ateina dirbti nepakankamai kvalifikuoti teisėjai.
Šiuo metu Lietuvos teismuose dirba 792 teisėjai. AT pirmininkas Vytautas Greičius žurnalistams sakė, kad bylų skaičius teismuose, kaip ir buvo prognozuota, vis auga. Ypač daugėja administracinių bylų.
Pasak V. Greičiaus, siekiant mažinti teisėjų darbo krūvį kandidatams į teisėjus buvo sumažinti reikalavimai. Dabar kai kuriems jų, jei nori tapti teisėju, nebereikia laikyti kvalifikacinių egzaminų. Teismų taryba nėra patenkinta tokiu sprendimu, nes nauji teisėjai dažnai būna nepakankamai kvalifikuoti.
Nuolatiniai skandalai, kylantys dėl teisėjų paskyrimo, jų kadencijos pratęsimo ar sveiku protu nesuvokiamų sprendimų, kelia didelę įtampą visuomenėje ir žlugdo piliečių pasitikėjimą savo valstybe. Teismais Lietuvoje pasitiki vos 18 proc. gyventojų. Dvigubai mažiau nei policija, beveik trigubai mažiau nei Konstituciniu Teismu. Lietuvos teismuose vien civilinių bylų per metus išnagrinėjama daugiau nei 150 tūkstančių. Po bylos išnagrinėjimo pirmoje instancijoje kitas instancijas pasiekia tik apie 5 proc. bylų. Skųsti sprendimų piliečiai neturi lėšų, matyt, dažnai ir pasitikėjimo kito teismo sprendimo teisingumu.
Atsistatydinęs iš Aukščiausiojo Teismo teisėjų prof. Valentinas Mikelėnas viešai prabilo apie tai, kad teisėjų korpuse daug nekvalifikuotų ir nesąžiningų teisininkų. Kiekvienos kadencijos Seimas laiko savo pareiga koreguoti Teismų įstatymą. Jame tai atsiranda, tai dingsta reikalavimas patikrinti tampančiojo teisėju žinias. 2004 m. paskirti 29 nauji teisėjai, penkiolika pateko į teisėjų korpusą be egzamino. 2005 m. paskirti 47 teisėjai, ir net 39 jų - be jokio žinių patikrinimo.
AT pirmininkui nerimą kelia tai, kad gana atlaidžiai žiūrima į teisėjų nusižengimus. Jo manymu, turi būti griežtinama teisėjų drausminė atsakomybė. Kaip pavyzdį jis paminėjo Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėją Žilviną Astrauską. Šis teisėjas ne kartą praleisdavo terminus surašyti motyvus sprendimuose, išsiųsti apeliacinius skundus į aukštesniąją instanciją. Ne kartą dėl to jis buvo įspėtas, tačiau išvadų nepadarė. Tuomet buvo inicijuotas teikimas jam kelti drausminę bylą. Tačiau Etikos ir drausmės komisija to nepadarė. Pasak V. Greičiaus, tai yra neleistina. Tačiau Teismų įstatymo projektą rengianti darbo grupė neatsižvelgė į Teismų tarybos pasiūlymus. V.Greičius neišvengė klausimų apie neseniai vykusį konfliktą tarp jo ir Prezidentūros. Kalbėdamas apie dabartinius savo santykius su šalies vadovu, V.Greičius sakė manąs, kad judviejų dar laukia daug bendrų darbų pertvarkant teismų sistemą.
"Su Prezidentu anuo metu buvau susitikęs. Jam pateikiau gana informatyvią ir gana aiškią medžiagą ir siūliau su ja susipažinti. Ir manau, kad Prezidentas susipažino su ta medžiaga. Jis žiniasklaidai yra išsakęs, kad reikia toliau dirbti. Ir aš pasirengęs dirbti, nes matau, kad yra spręstinų problemų. Manau, kad kartu su Prezidentu spręsime ir nemažai problemų dar išspręsime", - sakė V.Greičius.
Paklaustas, ar sulaukė Prezidento atsiprašymo, V.Greičius po pauzės ištarė: "Man, kaip žmogui, tokio atsiprašymo nereikia".
Žiniasklaidos atstovams pasidomėjus, ar ketinama imtis kokių nors veiksmų prieš Vyriausiojo administracinio teismo pirmininką Virgilijų Valančių, šio teismo teisėją Romaną Klišauską ir Apeliacinio teismo teisėją Vigintą Višinskį, V.Greičius atsakė, jog jis pats asmeniškai nieko negali daryti dėl moralinių sumetimų.
"Nenorėčiau, kad mano veikla kaip kerštas būtų įvertinta, neturiu moralinio pagrindo ką nors daryti", - sakė V.Greičius.
Paklaustas, kaip įsivaizduoja tolesnį bendrą darbą su šiais teisėjais, AT vadovas atsakė, kad tai ne jo, o "tų teisėjų problema, kaip jie ketina toliau dirbti kartu su juo, ir kaip visuomenė gali pasitikėti teisėjais, kurie Prezidentui pateikia ne visai tikslią informaciją".
Minėti trys teisėjai skandalo metu lankėsi pas Prezidentą ir Teismų tarybos vardu įtikino V.Adamkų, kad V.Greičius nepateikė tarybai iš Valstybės saugumo departamento gautos informacijos, neigiamai charakterizuojančios buvusį Biržų rajono apylinkės teismo pirmininką Valentą Margevičių. Vėliau V.Greičius Teismų tarybos posėdžio stenogramomis ir kitais dokumentais įrodė, jog Teismų tarybos vardu kalbėję teisėjai klaidino Prezidentą.
