Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Dar pernykštės rugpjūčio 25-osios naktį, ką tik savo rankomis subadytą sugėrovą Kęstutį Barzdaitį lydėdamas į ligoninę, Arūnas Valinčius (33 m.) pasiskelbė nuosprendį. Pakeleivingo automobilio vairuotojui G. Buividavičiui, tą lemtingąją naktį sustojusiam pagrindinėje Virbalio (Vilkaviškio raj.) gatvėje prie merdinčio vyriškio, jis prisipažino papjovęs žmogų ir galiausiai ištarė, jog dabar dvylikai metų sės į kalėjimą. Taip ir atsitiko. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija už tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis A. Valinčiui paskyrė 12 metų nelaisvės.
Tragiška konflikto atomazga
Minėtą vakarą Virbalio miestelyje, ant Kultūros namų laiptų, girtavo dvi jaunimo kompanijos. Nors vėliau dauguma sugėrovų pateikė skirtingus parodymus, tačiau tragiško rezultato nepaneigė net pats teisiamasis. Jis tvirtino, jog gindamas save bei draugą, K. Barzdaičiui kelis kartus smeigė peiliu į krūtinę ir nugarą. Kai pamatė, jog sužalotasis susvirduliavęs parkrito ant žemės, ėmė šaukti: "Broli, nemirk..." Deja, peilio ašmenys buvo palietę K. Barzdaičio širdį. Jaunas vyras mirė taip ir nespėjęs pasiekti ligoninės. Teismo medicinos ekspertai pastarojo kūne aptiko ir daugiau sužalojimų - iš viso tris pjautines žaizdas krūtinėje, pilve bei nugaroje, muštinę žaizdą pakaušyje, odos nubrozdijimus galvoje.
"Neturėjo šeimos modelio"
Viena su penkiais mažamečiais vaikais (vyriausiajai dukrai Justinai dešimt, o jauniausiajam sūnui Simonui - tiktai dveji su puse metukų) likusi nuteistojo žmona Margarita Valinčienė buvo atvira - abejojo, ar lauks grįžtančio vyro. Ateityje moteris vis dėlto nuvažiuos į bendrą pasimatymą, nuveš drabužių, maisto, tačiau nuolat jo lankyti nesiruošia.
- Dešimt metų tempiau šitą naštą (tiek laiko truko santuoka - R. P.), dabar matau, jog gyvenimas mano likimą pasuko kita linkme, - ramiu, nė kiek nesugniuždytu balsu pasakojo Margarita. - Kur jis buvo anksčiau, kodėl negalvojo, jog yra vaikai, žmona... Arūnas buvo nestabilios, kupinos kraštutinumų asmenybės pavyzdys. Vieną dieną jam draugas būdavo labai geras, kitądien jau galėjo garbinti kitą... Vos išgėręs stikliuką pradėdavo nerimauti, šėlti, ieškoti kur išgerti dar, galiausiai pradingdavo iš namų kelioms dienoms. Jis nelabai suvokė savo vaidmens ir tapęs vyru bei tėvu...
Augo valdiškuose namuose
A. Valinčius savo tėvo nepažįsta ir apie jį neturi jokių žinių. Kai Arūnas buvo trylikos metų, iš jo motinos dėl besaikio girtavimo buvo atimtos motinystės teisės. Vaikinukas pateko į internatą, bėgo iš pamokų, blogai mokėsi (septintos klasės kursą kartojo net 4 kartus), ėmė valkatauti, todėl nenuostabu, jog netrukus buvo įrašytas nepilnamečių reikalų įskaiton. Vėliau prasidėjo vagystės, teismai, tačiau realios laisvės atėmimo bausmės Arūnas išvengdavo...
Pavėluota meilė
O vyras jau spėjo užversti laiškais... Margarita negali atsistebėti sutuoktinio liejamais gražiais žodžiais.
- Per bendrą mūsų gyvenimą jam esu atleidusi daug kartų - už girtavimą, neištikimybę, bedarbystę, man ir vaikams suduotus smūgius. Aš amžina meile nebetikiu. Suprantu, jog gyvenime gali būti įvairių bangavimų, nuklydimų, tačiau skaudžiausia, jog tuo pradedama naudotis, beje, iš vyro iki šiol taip ir neteko išgirsti žodžio "atleisk"... Arūnas buvo beprotiškai pavydus, dėl to man teko daug iškentėti. Jam aš buvau tiktai daiktas, kuris turėdavo likti ten, kur buvo padėtas...
Ramūs sapnai
Margarita lengvai susitaikė su "kalinio žmonos" etikete. Tiesiog jai dabar tai visiškai nesvarbu. Moteris pasakojo kadaise skaičiusi knygą, kurioje buvo teigiama, jog norint pamiršti blogus dalykus, reikia tiesiog apie juos negalvoti. Ji visų pirma mano esanti ne kalinio žmona, o penkių vaikų motina. Ir tuo viskas pasakyta. Jauną mamą šiuo metu palaiko mintis, jog nėra to blogo, kuris neišeitų į gera. Svarbiausia, jog nuo šiol namuose įsivyravo ramybė, dingo įtampa. Dabar jaunos moters sapnų niekas netrikdo...
