Vida VENCLOVIENĖ
Jelena Kornejeva dingo kovo 12-ąją. Pakeliui iš Rostovo (Rusija), kur dirbo vadybininke bižuterijos parduotuvėje, į namus Bataisko miestelyje.
Vyras visą naktį jos ieškojo, skambino. Ryte kreipėsi į miliciją. Laimei, pareigūnai nepradėjo susijaudinusiam vyrui uždavinėti kvailų klausimų - gal ji pas drauges ar pažįstamus užtrukusi - o iškart išsiuntinėjo orientyrus visiems milicijos skyriams ir pradėjo paiešką. Rostove, gimtajame maniako Čikatilos mieste, puikiai visi žinojo, jog jaunos ištekėjusios moterys tiesiog šiaip sau prapuola itin retai.
Nors buvo mestos visos pajėgos, paieška rezultatų nedavė. Praėjus dešimčiai dienų, iškelta byla dėl žmogžudystės.
Tuo, kad ją suras gyvą, mažai kas tikėjo. Bet Jelenos lavono irgi nebuvo. Tačiau įvyko neįtikėtinas dalykas...
Jelena turėjo mobilųjį telefoną. Jo numerį Jelenos vyras rinko ir rinko kas kelios minutės, tačiau išgirsdavo tik standartinę frazę: "Telefonas yra išjungtas arba už ryšio zonos ribų". Ir staiga, kovo 23-iąją telefonas "atgimė". Operatyviniškai užfiksavo skambutį. Kažkas įjungė Jelenos mobilųjį.
Telefoną surado nedelsiant. Viena Bataisko gyventoja nusipirko jį iš pažįstamo. Šis pareiškė, jog telefoną jam padovanojo Bataisko gyventojas, 53 metų Jurijus Kaširovas.
J. Kaširovas, garažų kooperatyvo direktorius, iš pažiūros - visai padorus vyras. Žmona, du vaikai. Bet ką gali žinoti... Netoli jo namo ir garažo buvo surengta pasala. Ir jis, vos išvydęs ginkluotus milicininkus, nebeišlaikė ir sumurmėjo: "Garaže ji. Gyva".
Jelenai tai buvo 11 dienų tikro pragaro. Maniakas ją laikė po garažu esančioje pusantro metro ilgio, metro pločio ir metro aukščio duobėje. Pagalbos šauksmų niekas negirdėjo, nes duobės sienos buvo kruopščiai apmuštos veltiniu.
- Jelena buvo pririšta grandinėmis, visa kruvina, susigūžusi į kamuoliuką tylutėliai meldėsi, - sakė milicininkai. - Šalimais mėtėsi kankinimo įrankiai - žnyplės, replės... Maniakas ją prievartavo, subadė krūtų spenelius, išdraskė lytinius organus.
