Sigitas Stasaitis
"Jie negalėjo gyventi vienas be kito, tačiau kartu būti irgi negalėjo", - taip po tragedijos šiandien kalba nedidelio Šaukoto miestelio (Radviliškio raj.) žmonės. Kone dešimtmetį Augutė Jefimenkovienė (45 m.) su Virginijumi Čemoška (40 m.) Šaukote nuolat mušėsi ir taikėsi. Prieš kelias dienas Augutė pragėrė iš sugyventinio gautus pusšimtį litų. Ir dėl tokios sumos neteko gyvybės.
Augutė su Virginijumi Šaukote pasirodė po 2000-ųjų. Pora apsistojo namelyje, kurį pigiai pirko išsimokėtinai, mirus jame gyvenusiai senutei.
"Pasikeisiu langus, perklosiu stogą, ir bus puikus būstas", - svajojo visus vyriškus darbus mokantis, darbštus V. Čemoška. Tačiau įgyvendinti svajonių neskubėjo. Virginijus ištisas paras triūsė aplinkinių ūkininkų laukuose, o grįžęs į namuką jo remontuoti nebeturėdavo jėgų - norėdavosi atsipalaiduoti prie taurelės.
Augutė nedirbo niekur, bet atsipalaidavimą mėgo dar labiau.
V. Čemoška, užmiršęs, jog pats retą šventadienį blaivus, pernelyg įprato savo išgėrusią moterį mokyti blaivybės. "Mokė" žiauriai - kumščiais, spyriais. Nuolat jai prikišdavo, kad 2 iš 7 jos pagimdytų vaikų augo globos namuose, kad Augutė tiek laka, jog neretai net krosnis nekurta, viralo namie nėra.
Kodėl sugyventiniai kentėjo ir nesiskyrė? Moterį prilupęs V. Čemoška jau kitą rytą puldavo jai į kojas atsiprašinėti, atgailauti, apipildavo dovanėlėmis. Augutės širdgėla ištirpdavo, moteris atleisdavo. Jie tikrai negalėjo vienas be kito. Iki eilinio kivirčo.
Prieš kelerius metus neapsikentusi mušimo Augutė pasiskundė vienam iš savo vaikų. Šie atvyko į Šaukotą ir Virginijui gerai išvelėjo kailį. V. Čemoška niekam nesiskundė, bet kai išsilaižė žaizdas, Augutė savo atsiėmė.
A. Jefimenkovienė nuo sugyventinio buvo pabėgusi pas savo motiną Radviliškyje. Virginijus Augutę susirado, gražiai atsiprašė, pažadėjo nebemušti ir eilinį sykį parsiviliojo namo. Tik būdamas girtas muštis, žinoma, nesiliovė.
Šiemet Joninių išvakarėse, birželio 18-ąją, A. Jefimenkovienė vėl nuo sugyventinio gavo lupti. Šįkart taip žiauriai, jog vos 40 kilogramų svėrusios moters sveikata nebeatlaikė.
Konfliktas kilo dėl pusšimčio litų. Pasak šaukotiškių, išvykdamas triūsti pas ūkininką, V. Čemoška Augutei įteikė 50 litų, už kuriuos prisakė sumokėti mokesčius. Kai sugyventinis išvyko, A. Jefimenkovienė nupėdino pas geriausią savo draugę, bendraamžę kaimynę Jūratę Taparauskaitę, ir pinigus pragėrė.
Grįžus Virginijui, bijodama būti sumušta, Augutė mėgino sugyventinį apgauti, melavo, esą sumokėjusi už elektrą. Bet juk melo kojos trumpos. Tą pačią pavakarę sužinojęs tiesą, V. Čemošką girtą Augutę "auklėjo" ne tik kumščiais, bet ir kojomis.
Leisgyvė A. Jefimenkovienė nuslinko pas tą pačią J. Taparauskaitę, susmukusi ant sofos paprašė arbatos, apsiverkė, pasiguodė, nusnūdo. Kai sutemus pabudusi sumuštoji ėmė vemti krauju, J. Taparauskaitė iškvietė greitąją medicinos pagalbą.
"Šįkart aš Virgiui nedovanosiu. Aš antrą mėnesį buvau nėščia, bet po to žvėries smūgių persileidau, netekau kūdikio! - išvežama į Šiaulių ligoninę, nesuprasi, tiesą kalbėjo ar jau kliedėjo A. Jefimenkovienė. - Tikrai parašysiu pareiškimą policijai, te tas žvėris gaus, ko nusipelnęs."
Ir iš tikro parašė. Kai V. Čemoška nuvyko savo moters lankyti į ligoninę (o gal prašyti, kad atsiimtų pareiškimą?), medikai vyrą pasitiko rūškanais veidais. Šaukotiškiui buvo pasakyta, kad sumuštosios būklė labai sunki, ji bet kurią akimirką gali mirti.
"Atrodo, auklėdamas Augutę būsiu persistengęs," - kitą dieną, atėjęs į talką kaimynui Gintui, netikėtai apsiverkė V. Čemoška.
Ne be reikalo smurtautojas ašarojo. Nujautė. Gulėdama penktą parą ligoninėje, šviesiausią metuose Joninių naktį A. Jefimenkovienė užgeso.
Kai medikai Radviliškio policijai atsiuntė išvadą, jog moteris mirė dėl vidaus organus sužalojusių spyrių į pilvą, V. Čemoška buvo suimtas mėnesiui. Šiuo metu jam ruošiamasi pateikti kaltinimus dėl žmogžudystės.
Dabar mažutis jaukus Augutės ir Virginijaus namelis stūkso užrakintas ilgiems metams. Tragediją primena tik tuščių plastmasinių stipraus alaus butelių krūva namuko kieme. Ant vieno butelio prasminga alaus etiketė su užrašu "Prieš ir po". Pažvelgi į ją iš vienos pusės - nupiešta graži moteris. Tokią sutikęs, atrodo, nebegalėtum be jos gyventi. Tačiau apverti etiketę - į tave žvelgia kažkokia pabaisa, kurią norisi užmušti.
S. Stasaičio nuotr.
(nams.jpg) V. Čemošką kalbėjo negalįs namie be Augutės gyventi. Dabar žudiku tapusiam vyrui teks ilgus metus vienam leisti kolonijoje.
(alus.jpg) Po žmogžudystės sugyventinių namo kieme liko maišas tuščių alaus butelių. Ant vieno jų prasmingas užrašas "Prieš ir po".
