Ant suoliuko parke sėdi vyrukas. Žvalgosi į laikrodį. Po kiek laiko prieina kitas, atsisėda, išsitraukia termosą, sumuštinių, laikraštį... Paskui pažiūri į pirmąjį ir klausia: - Pasimatymas? - Taip... - Pirmą kartą? - Aha... - Matosi. Nei maisto, nei skaitalo nepasiėmei.
Seimas galėtų padidinti virvių ir taburečių kainas... Kiek žmonių išgelbėtų...
Petriukas ateina į vaistinę: - Duokite man prezervatyvų pakuotę! - Pirma, tai ne vaikams, o antra - tegu ateina tėvas ir nusiperka pats tinkamo dydžio. - Pirma, tai ne vaikams, o nuo vaikų. Antra, tai ne tėvui, o mamai - ji važiuoja atostogauti, ir nežino dar, kokių dydžių jai reikės
Vyras žmonai: - Šneki kaip idiotė! - Šneku, kad suprastum!
Ar žinote, kad nuo šiol galima mylėtis nesisaugant? Mat siaučiant paukščių gripui, į Lietuvą draudžiama įskrist bet kokiam gandrui.
Kristijonas Donelaitis "Metuose" puikiai atskleidė lietuvių požiūrį į gėjus (kuris nekinta iki šių dienų): "Jei kur būrą pamatęs su spragilu šikną bekrapštant, krauk į veizolus jam sparčiai, kad dantys braškėtų..."
Mane labai erzindavo, kai per kiekvienas vestuves visos bobutės baksnodavo ir sakydavo: "Dabar tavo eilė..." Tačiau jos apsiramino, kai aš joms tą patį pradėjau sakyti per laidotuves...
Čigonė griebia praeivį už rankos ir rėkia: - Duokite šimtą litų - vaikui bandelę reikia įvynioti!
Žmona supykus rėkia ant vyro: - O tu žinai, kiek mes galėtume nusipirkti, jei tu negertum?! - Taip, žinau. Man - nieko, tau - kailinius.
Sėdi kareivis, valgo obuolius, o sėklas iš graužtuko išlupa ir deda į maišiuką. Prieina karininkas: - Ką čia darai? Kam tos sėklos? - Taigi jos labai gerai veikia smegenis - suvalgai 10 ir iškart pasidarai protingesnis. Aš jas parduodu, gal norite? - Hmmm... Na, duok 10... - 10 litų. - Še. Karininkas suvalgo sėklas, pamąsto ir taria: - Pala, bet aš už tuos pinigus galėjau krūvą obuolių nusipirkti tų sėklyčių būtų gyvas velnias! - Matote, kaip gerai veikia - iškart mąstymas pagerėjo. Gal dar norite? - Eee... Gerai, duok dar 10...
Petriukas stebi mamą, besimatuojančią naujus kailinius, ir neištvėręs klausia: - Mamyte, ar tu supranti, kad šie kailiniai atsisako iš vargšo gyvuliuko kančių? Mama nustėrusi pasižiūri į sūnų: - Petriuk, kaip tu gali taip kalbėti apie savo tėtį!
