Sigitas STASAITIS
Motinos dienos išvakarėse Ginkūnų kapinėse (Šiaulių priemiestis) įvyko kraupi nelaimė: blogai pritvirtinta masyvi antkapio plokštė užvirto ant septynerių metų berniuko. Vaikas mirė vietoje.
Šiaulių Šventupio pagrindinės mokyklos pirmokas Evaldas Mačekonis su mama bei vyresne seserimi į Ginkūnų kapines atvažiavo dar prieš septintą valandą ryto - Motinos dienos išvakarėse šiauliečiai norėjo sutvarkyti savo artimų žmonių, sutuoktinių Pranciškos (1902 - 1973 m.) bei Juozo (1907 - 1997 m.) Česnauskų kapą. Ant jo stovėjo iš juodo granito iškaltas antkapis su padėkos žodžiais: "Už meilę ir gyvenimą ačiū tau, brangioji mama".
Netikėtai maždaug metro aukščio bei kokius tris šimtus kilogramų sveriantis granito luitas griuvo tiesiai ant berniuko. Išgirdę motinos klyksmą į nelaimės vietą suskubo žmonės, kurie padėjo atkelti antkapį, pakvietė kapinių darbuotojus. Iš po luito ištrauktas Evaldas buvo be sąmonės, iš ausų pasirodęs kraujas liudijo, kad vaikui pavojingai pažeista galva. Visu greičiu atlėkę greitosios pagalbos medikai berniuką savo automobilyje bandė reanimuoti, tačiau netrukus jo gyvybė užgeso. Pasak gydytojų, jie buvo bejėgiai išgelbėti taip sužalotą vaiką, kurio pati rimčiausia trauma buvo kaukolės lūžis, smegenų suspaudimas.
Kapinių darbuotoja Z. Karženauskienė "Akistatai" pasakojo, jog jos bendradarbės paskambino nelaimingojo vaiko tėvui į darbą - jis yra alaus daryklos "Gubernija" šaltkalvis. Pranešusi, jog ant sūnaus užvirto sunkus akmuo, kapinių darbuotoja net neišdrįso žmogui pasakyti, kad jo vaiko jau nebėra tarp gyvųjų.
Antkapis statytas maždaug prieš ketvirtį amžiaus. Tuo metu buvo madingi kuo didesni paminklai iš šlifuoto marmuro arba granito. Blogiausia, jog antkapių gamintojai nesirūpino juos patikimiau pritvirtinti prie pamatų - tai dažniausiai buvo daroma paminklą paprasčiausiai priklijuojant cementiniais klijais. P.J. Česnauskų antkapis irgi stovėjo tik taip pritvirtintas, metams bėgant priklijavimas sudūlėjo, tapo trapus. Už kapo augęs medelis šaknimis ėmė kelti vieną antkapio pamato kraštą. Medis neseniai buvo nupjautas, tačiau žemėje liko šaknys, kurios jau buvo kilstelėjusios vieną paminklo pamato šoną, visas antkapis tapo kiek pasviręs į priekį. Nelemtąjį šeštadienį užteko vaiko prisilietimo, ir sunkusis akmuo griuvo ant berniuko, jį prispausdamas ant kitų šlifuoto granito akmenų. Pasak žmonių, E. Mačekonis antkapį sujudino jį valydamas nuo dulkių.
Nors sovietmečiu statyti antkapiai nugriūna nebe pirmą kartą, Šiaulių kapinėse žmonių aukų iki šiol išvengti pavykdavo.
