Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Praėjusiame laikraščio numeryje išspausdintoje žinutėje "Kaimynai laukė nelaimės" buvo teigiama, jog per konfliktą Šėtijų kaime (Šakių raj.) Joną Janušonį (51 m.) mirtinai sužalojo pastarojo brolis Romas Janušonis (39 m.). Deja, tuoj pat paaiškėjo, jog šios žinios buvo klaidingos. Įtariama, jog Joną peilio dūriu į koją nužudė, o pastarojo brolį Romą sunkiai sužalojo netoliese gyvenantis kaimynas Alvydas Vaidelis (27 m.).
Įtariamasis tikina bandęs apsiginti
Pareigūnai, tiriantys pagal šį įvykį iškeltą baudžiamąją bylą, nieko nekomentavo, nes esą kol kas vyksta tyrimas ir apie jo rezultatus kalbėti dar anksti. Todėl beliko išklausyti konflikte dalyvavusių asmenų versijas. Trečiadienį apie vidurdienį po apklausos iš Šakių areštinės į namus paleisto įtariamojo A. Vaidelio nuotaika buvo slogi. Jis tikino tiksliai negalįs prisiminti visų smulkmenų... Vėlų praėjusio šeštadienio vakarą broliai Jonas ir Romas Janušoniai Alvydą susirado besivaišinantį pas vieną kaimyną ir paprašė, kad šis juos pavėžėtų nusipirkti degtinės. A. Vaidelis buvo girtas, tačiau neatsisakė ir tuoj pat užvedė savo žigulių variklį. Vyrai greitai apsirūpino svaigalais ir grįžo atgal. Deja, visai prie pat Romo Janušonio namų A. Vaidelio automobilis įklimpo. Pastarasis aiškino, jog broliai išlipo iš žigulių ir kažkuris iš jų, bandydamas ištraukti, nulaužė užvedimo raktelius. Įtariamojo teigimu, broliai ištraukė jį iš automobilio ir, bloškę veidu į žvyruotą kelią, (pastarojo veide likę nubrozdinimai) užgriuvo, ėmė mušti. Vyriškis sakė prisimenąs grasinimus, buvęs labai išsigandęs ir net nesuvokiąs, kurią akimirką išsitraukė kišenėje visuomet nešiojamą lenktinį peiliuką. Dabar jis negali kategoriškai tvirtinti, ar ėmė juo švaistytis išgirdęs grasinimą, jog bus iškastruotas, ar lemtingus dūrius smeigė dar prieš tai, visu svoriu užgultas ant žemės. A. Vaidelio teigimu, viskas įvyko labai greitai, per vieną akimirką. Jis buvo labai išsigandęs, susijaudinęs ir nelabai suvokė, ką darąs. Aplink buvo tamsu. A. Vaidelis teigė nematęs, kur dūrė ir kam pataikė. Po to, net nebandydamas aiškintis, kuo baigėsi jo pasišvaistymai peiliu, vyras paliko įklimpusį automobilį ir parėjo namo. Anksčiau su broliais jis niekad nesipyko, tarp jų nebuvo kilę jokių nesusipratimų... Ankstyvą sekmadienio rytą A. Vaidelis buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Tiktai po trijų parų paleistas į namus Alvydas sužinojo, jog vieno iš brolių jau nėra gyvo. Vyriškis vos ne su ašaromis akyse tvirtino nieko bloga broliams padaryti nenorėjęs, atvirkščiai - paprašytas neatsisakęs padėti.
Brolius subadė įsižeidęs?
Ligoninėje šiuo metu gulįs ir kojos žaizdą besigydąs Romas Janušonis pateikė visiškai kitokią versiją. Vyriškis neneigė, jog prašė A. Vaidelio pagalbos kartu su broliu Jonu pavėžėti degtinės. Jis tikino tą vakarą buvęs visiškai blaivus (tiktai dieną kartu su broliu esą išgėręs nedidelį 250 gramų buteliuką degtinės) ir prašęs leisti vairuoti, tačiau A. Vaidelis nesutikęs. Visai prie namų įklimpus automobiliui, Romas netyčia nulaužęs užvedimo rakelius. Tuo metu brolis Jonas esą Alvydą pavadinęs piemeniu, nemokančiu važiuoti. Vyriškio manymu, galbūt dėl to A. Vaidelis įsižeidęs ir išsitraukęs peilį. Romas teigė girdėjęs, kaip brolis sušuko, jog Alvydo rankose peilis. Kadangi buvo visiškai tamsu, jis nematęs, kada ir kur dūrė A.Vaidelis, tačiau tuoj pat išgirdęs brolio šauksmą ir supratęs, jog pastarasis sužalotas. Nors ir pačiam Romui buvo perdurta koja, tačiau jis, nejausdamas jokio skausmo, nubėgo namo ir telefonu iškvietė greitąją pagalbą. Tuo metu žmona su vaikais jau gulėjo, o vyresnioji dukra buvo šokiuose. Atvažiavusi medikų brigada Joną išvežė į ligoninę, tačiau šis pakeliui mirė. Romą ligoninėn išgabeno iškviestas sesers sūnus... R. Janušonis taip pat negalėjo paaiškinti, dėl ko konkrečiai įvyko šis tragiškas konfliktas. Jis kategoriškai neigė mušęs A. Vaidelį ir grasinęs jį iškastruoti...
Neištraukė iš klampynės
Dėl šio tragiško įvykio skaudžiai išgyvena ne tik nužudytojo Jono Janušonio brolis, bet ir našle tapusi Rūta Janušonienė bei jos dukros - Šakiuose gyvenanti šeimą sukūrusi Ingrida bei moksleivė Odeta. Moterys tikino jau seniai nujautusios nelaimę. Tokią išvadą leido daryti pernelyg dažni vyro bei tėvo apsilankymai brolio Romo namuose, kasdienis besaikis girtavimas. Rūta tikino visą gyvenimą savo vyrą mylėjusi ir kartu su dukromis bandžiusi ištraukti jį iš šios klampynės. Deja, visos pastangos buvusios bevaisės... Skaudžiausia - tai, jog Joną tiesiog liguistai traukė jo brolio Romo šeima. Čia jis praleisdavo ištisas dienas, čia dirbdavo ir, žinoma, girtaudavo. Nors Jonas turėjo net šešis brolius ir seseris, tačiau su jais taip artimai nebendravo.
Toks Jono elgesys kėlė nuostabą ne tik žmonai, bet ir dukroms. Ingrida prisimena, jog net per savo dukrelės Akvilės krikštynas tėvas nesugebėjo išbūti iki vaišių pabaigos ir staiga paslaptingai dingo. Išmaišę visus Šakius, kitądien jį namiškiai rado ne kur kitur, o pas brolį... Ingrida teigė, jog jai jau buvo nusibodę važinėti iš Šakių į maždaug už 30 kilometrų esančius tėvų namus ir ieškoti tėvo. Tiek jai, tiek mamai buvo gerai žinomi kaime pasklidę gandai, jog tėvas bei vyras taip dažnai lankosi pas Romą ne vien todėl, kad jis brolis - esą susiklostę itin artimi santykiai su pastarojo žmona Aldona. Kartą, neapsikentusi Ingrida nuvažiavo pas dėdės žmoną ir išklojo viską, ką apie ją galvoja, bei prašyte prašė jos tėvo nevilioti, palikti ramybėje - juk jis turįs savo šeimą, savus namus. Tačiau po šio apsilankymo Šakių policijos komisariate dirbanti jauna moteris susilaukė vien didelės nemalonės. Netrukus Aldona Janušonienė parašė policijai pareiškimą, kuriame nurodė, jog Ingrida grasino ją nužudyti. Už tai Ingrida buvo svarstoma kolektyve.
- Praėjusią vasarą vieną dieną vyras namo grįžo kartu su Romu ir jo žmona, - prisimena Rūta Janušonienė. - Jis labai norėjo, kad mes susitaikytume, bendrautume. Deja, iš šio bandymo nieko neišėjo... Jam visuomet labiau rūpėjo brolis, o ne mes su dukromis...
Tačiau kad ir kaip skaudu viską prisiminti, moteris nieko blogo apie vyrą kaip apie žmogų pasakyti negalėjo. Kai šis būdavo namuose, prižiūrėdavo gyvulius, apsitvarkydavo. Visiškai kitoks tapdavo tiktai grįžęs iš Romo namų. Beje, dabar R. Janušonienė ir jos dukros teigia visiems už viską atleidusios. Jos mano, kad tėvas tam tikra prasme pats kaltas dėl tokio skaudaus savo likimo...
Paskalas žmonės nešiojo iš pavydo
Romas Janušonis neneigė, jog brolis jo namuose būdavo dažnas svečias. Ir tai Romo visiškai nestebino. Esą prieš pusmetį jam buvęs operuotas skrandis, todėl brolis ateidavęs padėti nudirbti ūkio darbus. Kiti broliai ir seserys gyvena toliau, todėl Jonas su jais susitikdavo žymiai rečiau. Romas Janušonis neslėpė girdėjęs įvairių paskalų apie artimus jo žmonos ir brolio Jono santykius, tačiau visa pavadino didele neteisybe. Vyriškis sakė pasitikįs savo žmona ir jokios kalbos jo nebaugina. Jis įsitikinęs, jog tokias paskalas žmonės nešiojo iš pavydo - kad brolis jam padeda...
- Man beliko tik jo kapas, - guodėsi netekties iškankinta Rūta Janušonienė. - Tačiau žinau, kad dabar jis bus mano vienos...
