Jovita Oženeckienė
Praėjusio ketvirtadienio naktį vežamas į ligoninę mirė Sedūnų kaimo (Gelvonų sen., Širvintų r.) gyventojas Albinas Martinka (42 m.). Stipriai sumušta galva, durtinė-pjautinė žaizda kakle leido daryti išvadą, jog vyriškis buvo nužudytas. Tą pačią dieną sulaikyta neblaivi penkeriais metais jaunesnė mirusiojo žmona Natalija Martinkienė iš pradžių pateikė nelabai įtikinamą versiją. Moteris nurodė, jog trečiadienio vakarą, apie septintą valandą, į namus įsibrovė du nepažįstami vyriškiai ir reikalaudami pinigų puolė mušti jos vyrą Albiną. Moters tvirtinimu, ji tuo metu skalbė virtuvėje ir negalėjo gerai įsidėmėti plėšikų veidų, nes šie buvo lyg ir su kaukėmis, lyg ir bandė slėpti veidus apykaklėse. Esą ji, viską metusi, išbėgo pas uošvę kviesti pagalbos. Deja, taip ir liko neaišku, kodėl N. Martinkienė greitąją iškvietė tiktai apie vidurnaktį, nuo tariamo užpuolimo praėjus maždaug 5 valandoms, ką per tą laiką veikė, kaip klostėsi įvykiai...
Prisipažino mirtinai sumušusi vyrą
Kaip ir buvo tikėtasi, netrukus moteris ėmė keisti parodymus ir iš dalies pripažino savo kaltę. N. Martinkienė pasakojo, jog tą vakarą begirtaudama savo namuose (čia buvo ir daugiau žmonių) ji susipyko su vyru. Buvo prisimintos senos skriaudos - esą moteris sutuoktiniui ėmusi priekaištauti, jog šis kažkada pragėrė vaiko pieną... Žodis po žodžio, ir Natalija nesusivaldžiusi smogė Albinui porąkart į galvą marmuriniu laikrodžiu - jiedviem padovanotu per vestuves... Tačiau jau pirminės apžiūros metu ekspertai pastebėjo, jog nukentėjėliui buvo suduota daugiau smūgių, aštriu daiktu sužalotas kaklas... Kol kas dar nėra teismo medicinos ekspertų išvadų, tačiau manoma, jog A. Martinka galėjo mirti nuo galvos sumušimo.
Širvintų rajono apylinkės prokuratūrai iškėlus baudžiamąją bylą (pagal BK 104 straipsnį), šį įvykį tiriantis prokuroras kreipėsi į teismą dėl kardomosios priemonės paskyrimo. Teisėja I. Serafin nesuteikė galimybės N. Martinkienei palaidoti savo vyrą. Kadangi įtariamoji klaidino pareigūnus, keitė parodymus, dar nebuvo apklausti visi liudytojai, kuriems ši moteris galėjo daryti spaudimą, teismas leido ją suimti dešimčiai parų.
"Pijokų šaika"
Sedūnų kaimo gyventojai apie "pijokų šaika" pavadintą Martinkų šeimą nieko gero pasakyti negalėjo. Žmonių teigimu, Albinas ir jo žmona Natalija oficialaus darbo neturėjo, tačiau vasarą uždarbiaudavo pas ūkininkus. Deja, abu sutuoktiniai labiau už viską garbino degtinę. Gavę litą kitą kaipmat jį iškeisdavo į "velnio lašus"... Kompaniją prie butelio mielai palaikydavo netoliese gyvenanti Natalijos motina Gražina Strelcovienė. Ištekėdama už A. Martinkos Natalija turėjo mergautinį sūnų Laimoną, kuriam šiuo metu jau septyniolika. Antrojo sūnaus, Dariaus, ji susilaukė su Albinu. Šis vaikinukas dabar mokosi šeštoje klasėje. Jis, kaip ir dvyliktokas brolis, gyvena bendrabutyje, namo grįžta tik savaitgaliais. Ir gerai, nes namuose vaikų nešildo jokia šiluma. Iki tragiško įvykio čia nuolat vykdavo išgertuvės, kurios labai dažnai baigdavosi muštynėmis.
Palaidojo paskutinį savo vaiką
A. Martinkos laidotuvių rūpesčiai gulė ant jo motinos Valės Martinkienės pečių. Moteris laidojo paskutinį savo vaiką. Būdama keturių mėnesių pirmoji mirė dukrytė, prieš aštuonerius metus kažkas gatvėje mirtinai sumušė sūnų Marių, dirbusį Mažeikiuose Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vairuotoju. Dabar teko atsisveikinti ir su Albinu. Valės vyras taip pat iškeliavęs Anapilin. Antrosios grupės invalide pripažinta, dvidešimt metų sunkia sąnarių liga serganti moteris visomis išgalėmis bandė padėti sūnui Albinui ir jo šeimai.
- Savo vardu nupirkau jiems sodybą, žiemos metu ištisai maitindavau - norėjau, kad geriau gyventų, - guodėsi V. Martinkienė. - Deja, nieko gero iš to neišėjo. Jiems nerūpėjo nei ūkis, nei namai... Nupirkau karvę, tačiau susipykusi su sūnumi Natalija savaitę jos nemelžė. Tada Albinas nusprendė gyvulį parduoti, o žmona net nebandė atkalbėti ar paprieštarauti, jai buvo visai nesvarbu, kad vaikai neturės pieno... Dar būdamas gyvas vyras yra pasakęs, kad jiedu vienas kitą užmuš, nes labai pykdavosi ir mušdavosi dar prieš vestuves...
Nemokėjo gyventi
Kaimynai neslėpė girdėdavę Natalijos šnekas, jog ji galėtų gyventi "iš pinigų", tačiau pastaroji kažkodėl net nesusimąstydavo, kad tuos pinigus pirmiausia reikia uždirbti. Tiesa, vasarą ji eidavo dirbti pas ūkininkus, tačiau iš uždarbio jokios naudos nebūdavo, nes jis būdavo greitai prageriamas... Baisiausia tai, jog mažai dėmesio buvo skiriama vaikams... Jiems tekdavo glaustis prie senelių...
Globos brolį
Vyresnysis Natalijos sūnus Laimonas, kurį suradome močiutės G. Strelcovienės namuose, buvo susikrimtęs. Jis dar nežinojo, kaip reikės gyventi toliau, tačiau kartu su pusbroliu Egidijumi Janušiu (mamos sesers sūnumi) žadėjo rūpintis jaunėliu broliu Dariumi. Beje, E. Janušis tą lemtingą vakarą buvo pas Martinkus, kartu girtavo, tačiau sutuoktiniams ėmus pyktis tikino išėjęs namo, pas močiutę. Šis jaunuolis guodėsi, jog yra neteisėtai kaltinamas prisidėjęs prie tragiškų įvykių. Jis negailėjo blogų žodžių tris kartus už vagystes teisto Albino Martinkos adresu...
Pavydo scenos finalas - tragiškas
Panaši šeimyninė drama įvyko ir Jonavoje. Kelerius metus dažnai konfliktuodavę sutuoktiniai praėjusio penktadienio vakarą išsiruošė į barą. Atrodo, jog tenai iškilo pavydo scena, nes J. Pankratjevui (43 m.) nepatiko, kad septyneriais metais jaunesnę jo žmoną iškvietė šokti kitas. Apsipykę jiedu grįžo namo, o netrukus nuėjo pas draugus. Čia buvo pasiekta konflikto kulminacija. Moteris griebė peilį ir dūrė sutuoktiniui. To užteko, kad J. Pankratjevas paliktų šią ašarų pakalnę ir iškeliautų Anapilin.
Minėta šeima nebuvo laikoma asocialia. Iškart po įvykio sulaikyta L. Pankratjevienė tikino, jog vyras ją dažnai mušdavo, tad vienąsyk jos nervai neišlaikė. Šeimoje yra du nepilnamečiai vaikai. Šią bylą tiriančio prokuroro nuomone, greičiausiai įtariamoji nebus suimta. Ji turi darbą, duoda parodymus, todėl kažin ar verta iki teismo moterį laikyti suimtą.
