Septintą ryto Panevėžio moterų pataisos namuose sučirškiantis skambutis - ženklas, kad reikia keltis. Po šio garso pakyla visos 264 čia kalinčios nuteistosios. Be 15 minučių devintą moterys jau stovi rikiuotėje. Atėjusi vyresnioji prižiūrėtoja ir atsakingas pareigūnas nuteistąsias suskaičiuoja ir užsirašo.
Vasarą šviesos čia užgęsta pusę vienuoliktos, žiemą - dešimtą vakaro. Tada nuteistosios jau turi būti savo lovose. Tokiu ritmu bėga gyvenimas šioje įkalinimo įstaigoje, kur laisvės atėmimo ir arešto bausmes atlieka visos šalies suaugusios moterys ir nepilnametės mergaitės. Tarp jų - ŽIV infekuotos, narkomanės, alkoholikės ir recidyvistės.
Domina meilės romanai
Pirmajame pataisos namų korpuse apgyvendintos moterys, bausmę atliekančios pirmą kartą. Pastate yra salė, kurioje vyko konkursas "Mis Nelaisvė", biblioteka. "Moterys daugiausia skaito meilės romanus, lengvas knygas. Kitos mėgsta fantastiką ir detektyvus - visokias žmogžudystes", - aiškino nuteistoji Rasa, kasdien bibliotekoje nuo 9 iki 17 val. aptarnaujanti skaitytojas.
Pasak jos, daug kas skaito lietuvių autorių kūrinius ir knygas rusų kalba. Nors skaitančiųjų nemažai ir gaunama knygų labdaros, naujesnių knygų mažai. Nuteistosios čia ateina ne tik knygų pasiimti, bet ir paskaityti spaudos. Kartais čia vykta renginiai, paskaitas skaito įvairių religinių grupių atstovai.
Rasai dirbti bibliotekoje pasiūlyta pakliuvus į pataisos namus, tačiau čia teužsidirbama smulkioms išlaidoms. "Netenkina pats faktas, kad esi įkalinimo įstaigoje - laisvės nėra. O visa kita - prie bet kokių sąlygų žmogus gali pritapti. Tai priklauso nuo paties žmogaus, nuo susitaikymo. Ką darysi - yra kaip yra, gali čia plaukus rautis, bet didžioji dalis nesitiki, kad yra sanatorijoje - yra įkalinimo įstaigoje", - apie savijautą pataisos namuose kalbėjo ji. Nuteistoji sakė pirmų dienų ir pirmų savaičių kalėjime nepamenanti. "Savotiška amnezija, turbūt kažkas išsijungia", - teigė Rasa. Anot jos, baisiausia, kol lauki važiavimo į įkalinimo įstaigą. Čia atvykęs renkiesi informaciją, sužinai, su kuriomis nuteistosiomis reikia būti atsargesnei. "Čia, kaip ir bet kur, yra savos žaidimo taisyklės", - teigė ji.
Pasak nuteistosios, prisitaikius prie taisyklių kalėjime telaukiama vieno - išėjimo į laisvę. Moteris tikisi Kalėdas švęsti jau namuose. Tačiau ji paprieštarauja pastabai, kad kalėti likę nebedaug: "Kalėjime ir viena diena yra daug". Moteris iš šiaurės Lietuvos kali jau aštuonis mėnesius.
Daugiausia valgo košę ir duoną
Pataisos namuose kali 6 nepilnametės - anksčiau jų būdavo gerokai daugiau, bet įsigaliojus naujiems įstatymams - sumažėjo. "Teismai tik už labai rimtus nusikaltimus nuteisia laisvės atėmimu", - aiškino laikinai pataisos namų direktorės pareigas einanti Nijolė Vaitkutė. Jauniausia kalinti mergina - 16 metų. Vyriausiai nuteistajai - 74 metai. Apie 75 proc. nuteistųjų - apie 40 metų amžiaus.
1994 metais pataisos namuose įkurtas Vaikų skyrius. Čia gyvena motinos su kūdikiais, kurie gimę joms esant tardymo izoliatoriuje-kalėjime ar pataisos namuose, o nuo 2003 metų gegužės - ir motinos, kurios pagimdė kūdikius iki nuteisimo. Vaikai auginami iki 3 metų. Po to mama gali pasirinkti - vaiką atiduoti auginti artimiesiems, globėjams ar palikti jį miesto kūdikių namuose.
Nuteistosios gyvena įvairaus dydžio kambariuose. Vienos glaudžiasi keturviečiuose kambariuose, kituose sutelpa ir 15 nuteistųjų. Tokiuose kambariuose tenka nakvoti dviaukštėse lovose. Kalinės naudojasi bendrais tualetais ir virtuve, turi atskiras spinteles, lovas, bendrus stalus, spintas.
Kiekvieno aukšto koridoriuje stovi po televizorių, tačiau nuteitosios negali naudotis internetu. Kalėjime įrengtas "ruporas" - per jį nuteistosios pakviečiamos į pasimatymus. Yra ir sporto salė, bet čia sąlygos - prastos.
Nuteistosios badu nemiršta - maitinamos tris kartus, nepilnametės, motinos ar nėščiosios gauna geresnio maisto. O šiaip - daug košės ir daug duonos.
Tarp nuteistųjų būna ir pykčių, tačiau nuteistosios supranta, kad didelių problemų nereikia prisidaryti - dauguma nori išbūti paskirtą laiką ir ramiai išeiti į laisvę. Nemaža dalis tikisi teismo malonės - bausmės sutrumpinimo. Labai populiarus tarp kalinčių - dainininkas Radži. Jis čia buvo apsilankęs, koncertavo - buvo didžiulis ažiotažas, jo mama čia buvo labai ryški asmenybė", - prisiminė Rasa. Anot jos, Radži motina jau išėjusi į laisvę.
Siuva patalynę ir uniformas
Šalia pataisos namų įsikūrusi siuvykla, kurioje nuolat dirba dalis nuteistųjų. Čia jos ne tik siuva, bet ir klijuoja dėžutes, atlieka kitus darbus. "Atlyginimas - nuo 50 iki 250 litų. Viskas priklauso nuo siuvėjos - kaip ji dirba, koks pajėgumas, kiek dienų dirba", - aiškino valstybės įmonės prie Pravieniškių pirmųjų pataisos namų filialo direktorė Arenida Mieliauskienė. Per dieną moterys dirba 8 valandas, besimokančios - 4 valandas. Šiuo metu siuvykloje dirba apie 50 nuteistųjų.
Nuteistosios siuva darbo drabužius, patalynę, uniformas Kalėjimo departamento pareigūnams. Gaminius perka kolonijos, nuteistosios atlieka įmonių užsakymus. "Tos, kurios ateina dirbti, dirba savo noru. Tačiau daliai jų noras pasibaigia po dienos kitos", - kalbėjo A. Mieliauskienė. Panaši padėtis yra ir kitose įkalinimo įstaigose. Dirba maždaug trečdalis nuteistųjų, nors apklausos rodo, kad jei būtų darbo, dirbtų apie 70 proc. kalinių. Šiuo metu kiek daugiau nei 10 proc. nuteistųjų dirba ūkio darbus (šluoja, valo, remontuoja, gamina valgį), kiti gamina baldus, kepa duoną, siuva, dirba kitus darbus valstybinėse įmonėse. Vidutiniškai per mėnesį kalinys gali uždirbti iki 200 litų.
Mokosi nelaisvėje
Pataisos namuose gyvenančios moterys gali įgyti siuvėjos, kirpėjos ar virėjos amatą, tapti floristėmis, siuvinėtojomis - čia veikia profesinio rengimo centro filialas. Pataisos namuose galima išmokti dirbti kompiuteriu ar baigti vidurinę mokyklą - veikia Panevėžio suaugusiųjų bendrojo lavinimo vidurinė mokykla.
Europos Sąjungos struktūriniai fondai finansuoja programą "Išrinktieji", kuri vykdoma Alytaus, Marijampolės, Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose, taip pat Panevėžyje. Projektui ES skyrė 2,5 mln. litų, jis tęsis iki šių metų spalio. Projekto tikslas - padėti buvusiems kaliniams sugrįžti į visuomenę. Nuteistieji mokomi dirbti kompiuteriu, bendrauti, susipažįsta su psichologijos, verslo pagrindais. Tai daroma tam, kad išėję į laisvę kaliniai greičiau rastų darbą, pradėtų naują gyvenimą ir vengtų nusikalsti. Su "Išrinktųjų" projekto dalyvis ir išėjusiais į laisvę toliau dirbs pataisos inspekcijos darbuotojai. Jie padės ieškant darbo, tarpininkaus tarp teistųjų ir darbdavių.
Už grotų ištekėti beveik neįmanoma
Ilgalaikių pasimatymų metu nuteistosioms iki dviejų parų suteikiamas kambarys. Trumpalaikiai pasimatymai trunka iki 4 valandų. "Deja, pakankamai dažnai pasimatymų kambariai būna tušti", - sakė N. Vaitkutė. Pasak jos, tenkinami visi pasimatymų prašymai: "Mat kai žmogus palaiko ryšius, nesusipykęs su savimi, žymiai lengviau dirbti - reikia mažiau psichologo ar kitų socialinių darbuotojų pagalbos".
Retos Panevėžyje kalinčiųjų vestuvės. Prašymus leisti tekėti už kalinio žymiai dažniau teikia laisvėje esančios merginos.
Bausmės atlikimo vietose nuobodžiaujantys kaliniai, jei dar neturi, labai suinteresuoti įsigyti žmoną, kuri atvyktų į ilgalaikius pasimatymus, rašytų malonius laiškus, lankytų, nešiotų gardėsius ir pinigus, už kuriuos kalinys perkasi "zonos" parduotuvėje.
"Akistatoje" daug kartų rašyta, kokius nuostabius laiškus kaliniai siuntinėja į jų skelbimus atsiliepusioms naivuolėms. Laiškai neretai būna pagražinti piešiniais ir meilės eilėmis, kartu nutylint, už kokias piktadarystes laiško autorius iš tikro kali ar kiek kartų yra sirgęs venerinėmis ligomis. Mažaraščiai kaliniai dažnai už kelias cigaretes ar saldainius pasamdo labiau išprususius, raštingesnius kameros draugus, kad sukurtų kuo labiau už širdies griebiantį meilės laišką. Kaliniui atlikus bausmę ir atgavus laisvę, gražūs žodžiai ir pažadai užmirštami. Nemokėję laisvėje nenusikalsdami gyventi vyrai retai moka gyventi santarvėje su moterimi. Statistika rodo, kad iš 10 už grotų sukurtų santuokų ilgaainiui net 7 - 9 subyra.
Kalinėms moterims - sunkiau
Žymiai sudėtingesni meilės reikalai tarpsta kalinčių moterų širdyse. Sovietmečiu kalėjusios moterys labiau idealizuodavo meilę ir įsimylėjusios drastiškiau, kvailiau elgdavosi. Vienu metu buvo madinga tatuiruotis mylimojo vardą su portretu ir net žudytis dėl nelaimingos meilės. Atlikusios bausmę, jei suaugdavo į protą ir susitvarkydavo gyvenimus, moterys puldavo tatuiruotes naikintis. Kol nebuvo plastinės chirurgijos, drąsuolės kūno piešinius išsidegindavo nepakeliamai skaudžiais bei randus paliekančiais paprastais iš permanganato ir sieros mišinio, negesintų kalkių ar net atskiestos sieros rūgšties.
Kalinčios moterys net nedrįsta rašyti skelbimų į laikraščių pažinčių skyrelius, nes laisvi vyriškiai į juos neatsilieptų. Dauguma vaikinų nosis suka net nuo rūkančių ar emancipuotų merginų, tai kuris tau norės sėdėjusios ar dar blogiau - kalinės? Tad nusikaltėlėms lieka tokio pat gyvenimo būdo vyriškiai. Idealizuodama ją ne kartą mušusį bei išdavusį kokį nors pusiau debilų alkoholiką, nuolatinį venerinių ligų dispancerio pacientą, kalinė iš tikro idealizuoja abstrakčią meilę ir teorinį šio gražaus jausmo atspindį savo sąmonėje.
Grotomis meilės neužtversi
Už grotų vienišų moterų paprastai daugiau nei vyrų, tad nieko keista, kad įkalinimo vietose meilės stoką moterys kiek dažniau nei vyrai kompensuoja suartėdamos su ta pačia lytim. Kadangi mylintis lesbietėms reikia kokio nors įnagio (ir čia homoseksualiems vyrams labiau pasisekė), anksčiau kalinės siūdindavosi norimo dydžio maišelius (moterų kolonijose paprastai veikia siuvyklos), kuriuos vakarieniaudamos paslapčia iš lėkščių prikimšdavo koše.
Šiais laikais, kai prekyboje atsiradę dirbtinių pakaitalų seksui, kalinėms nebereikia siūdintis maišelių. Tarp kalinčių moterų nebemadingos ir kvailos tatuiruotės su užšifruotais simboliais, kas ir kada atėmė nekaltybę, jos jau nebesibado idiotiškų užrašų virš gaktos "Sveiki atvykę" arba "Pašaliniams įeiti draudžiama". Visgi iš esmės reikalai nepasikeitę - meilė ir šiandien nežino tvorų bei grotų, už jų ir toliau verda aistros.
