Mokslininkai nustatė, kodėl alkoholio nevengiantys ir saldumynus mėgstantys prancūzai yra sveiki ir liekni, o dėl savo sveikatos pamišę amerikiečiai lieka nutukę.
Pasak dienraščio "Guardian", įvairias maisto tiekimo vietas abejose šalyse ištyrę mokslininkai atrado prancūzų lieknumo paslaptį: jie valgo mažiau. Ir taip yra dėl to, kad jiems dažniausiai tiekiamos mažesnės maisto porcijos.
Nutukusių prancūzų tėra 7 proc., tuo tarpu antsvorio problemų turinčių JAV gyventojų yra net 22 proc. Europos Sąjungos (ES) ir JAV mokslininkai prancūzų lieknumo paslaptį aiškinosi daugiau kaip dešimtmetį.
Nuo infarkto JAV kasmet miršta daugybė žmonių. Prancūzai mėgaujasi cigaretėmis, per pusryčius - skrebučiais su sviestu, dešromis ir kitais riebiais produktais. Be to, jie dažnai geria vyną, kavą ir valgo saldumynus. Tačiau Prancūzijoje širdies veiklos sutrikimai nėra tokie paplitę kaip JAV.
Mokslininkai ilgai nesuprato, kodėl prancūzai vis dėlto lieka tokie sveiki. Dalis ekspertų manė, kad jų širdies veiklą gerina žąsienoje, kurią mėgsta prancūzai, esantys riebalai. Kiti ekspertai buvo įsitikinę, jog širdį stiprino raudonas vynas, alyvuogių aliejus ir prancūzų pamėgtos salotos.
Galų gale Paryžiuje įsikūrusios Prancūzijos tyrimų agentūros CRNS ir JAV mokslininkai susivienijo ir palygino Filadelfijoje ir Paryžiuje suvartojamo maisto kiekį. Ekspertai ištyrė suvartojamų gaiviųjų gėrimų dozes, prekybos centruose randamų prekių įpakavimų dydžius bei 22 skirtingų maitinimo įstaigų valgiaraščiuose nurodomų porcijų svorį.
Leidinyje "Psychological Science" rugsėjo mėnesį išspausdinti rezultatai rodo, kad vidutinė įprastose Paryžiaus maitinimo įstaigose tiekiama maisto porcija sveria 277 gramus, o Filadelfijoje - 346 gramus, t.y. apie 25 proc. daugiau.
Filadelfijoje įsikūrusiuose kinų restoranuose porcijos yra net 72 proc. didesnės nei Paryžiuje. Gaiviųjų gėrimų buteliai JAV yra 52 proc., karšti sumuštiniai 63 proc., o jogurto pakeliai - net 82 proc. didesni nei Prancūzijoje.
Tyrimo duomenimis, nors prancūzai valgo daug riebaus maisto, amerikiečiai suvartoja daugiau kalorijų. Per kelerius metus nuo tokios mitybos pastarieji sustorėja kur kas labiau nei prancūzai.
"Jei maistas yra daugiau ar mažiau priimtinas, žmonės dažniausiai valgo viską, kas jiems patiekiama. Be to, jie dažniausiai suvalgo daugiau, jeigu jiems daugiau ir duodama", - teigė Pensilvanijos universiteto ekspertas Polas Rozinas (Paul Rozin). –
Kalbant apie nutukimo problemą JAV, daugiausiai minima amerikiečių valios stoka, tačiau mūsų tyrimas rodo, jog aplinka taip pat turi didelės įtakos. Akivaizdu, kad žmonės gali būti patenkinti ir gaudami mažesnes maisto porcijas nei jie galėtų suvalgyti".
ELTA
