Šiauliečių Kukevičių šeima neteko savo maitintojo. Alfonsas Kukevičius (45 m.), 25 metus pradirbęs tolimųjų reisų vairuotoju, rastas negyvas savo sunkvežimyje - Maskvoje esančiame terminale. Be tėvo liko devyniolikmečiai sūnūs dvyniai Tomas ir Romualdas. Našlė Audronė Kukevičienė susitaikyti su netikėta mylimo vyro mirtimi negali. Prieš mirtį vyras trumposiomis žinutėmis žmonai guodėsi esąs sumuštas milicijos. Apie tai rašo "Šiaulių kraštas".
Spalio pabaigoje iš Prancūzijos grįžęs Alfonsas Kukevičius neužsuko į namus: Marijampolėje paleido kartu važiavusį sūnų Tomą ir tęsė reisą į Maskvą. Vairuotojas dvi dienas prastovėjo eilėje Baltarusijos pasienyje, o apie tolimesnę kelionės eigą savo šeimą informavo trumposiomis žinutėmis.
Laikydama rankose mobilųjį telefoną A. Kukevičiaus žmona Audronė vos sulaiko ašaras: "Vienu metu vyras ilgai nerašė. Tik vėliau sužinojau, kad jį buvo sustabdžiusi milicija. Pustoškos mieste, pusiaukelėje tarp Lietuvos ir Maskvos, iš jo atėmė telefoną ir grąžino tik po dviejų parų tardymo".
Atgavęs telefoną ir paleistas į laisvę A. Kukevičius parašė savo šeimai apie patirtą siaubą: "Aš dar Pustoškėj ką tik paleido iš milicijos išlaikė dvi paras norėjo prisiūti narkotikų gabenimą atseit rado kabinoj tai beveik dvi paras išlaikė" (tekstas netaisytas). A. Kukevičius žinutėmis liudijo apie milicijos pareigūnų smurtą, rašė, kad jam viską skaudą, nes kas dvi valandas buvo vedamas tardyti... Vyras rašė, kad skausmai ir mėlynės nedingo iki pat Maskvos: "Muitinėje Maskva visas kai obuolys mėlynas".
Kitos vyro žinutės šeimą pasiekė jau iš Maskvos terminalo: "Maskva. Terminalas", "Tebestoviu". Spalio 30 dieną kiti terminale buvę vairuotojai jį rado mirusį savo vilkiko lovoje.
Rusijoje atlikto skrodimo duomenimis, A. Kukevičius mirė savaimine mirtimi, nuo širdies išeminės ligos. Mirusiojo šeima tikina, kad tuo niekada nepatikės, nes vyras iki šiol nesiskundė širdies ligomis.
Mirusiojo kūnas į Šiaulius pargabentas po 5 dienų. Visą šį laiką A. Kukevičiaus šeima ieškojo teisybės. "Visur atsitrenkėme kaip į sieną, - prisimena mirusiojo žmona A. Kukevičienė. - Visi siūlė neieškoti paslėptų galų. Tik pinigus sukišime ir nieko nelaimėsime".
"Su Maskva nieko nebus", - tokius žodžius A. Kukevičienė girdėjo visur - pas advokatą, Valstybinėje darbo inspekcijoje, prokuratūroje. Pastaroji nukreipė į policiją, tačiau perspėjo, kad gali tekti daryti pakartotinį mirusiojo skrodimą. Kūną reikės palaidoti ir iškasti arba dar savaitę kažkur laikyti.
"Pašiurpome. Jau parvežtas iš Maskvos tėvo kūnas atrodė baisiai, - prisimena skaudžias akimirkas mirusiojo sūnus Romualdas. - Visa giminė nusprendėme nebedraskyti tėvo kūno ir ramiai palaidoti".
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Šiaulių skyrius, vadovaudamasis Maskvos medikų išvadomis, nustatė, kad A. Kukevičius yra miręs sava mirtimi, todėl jokių kompensacijų ar išmokų mirusiojo šeima negaus.
Tą patį patvirtino ir Šiaulių "Sodros" specialistė Jurgita Šlikienė. Jeigu A. Kukevičiaus mirtis būtų pripažinta draudiminiu įvykiu, velionio šeimai "Sodra" išmokėtų apie 121 tūkstantį litų. Tačiau dabar iš valstybės Kukevičių šeima gali tikėtis maitintojo netekimo pašalpų.
Ar velionio šeima gali dar ieškoti teisybės? Šiaulietės advokato padėjėjos Irmos Gutkovienės nuomone, tiriant įvykį, atsižvelgti į vairuotojo žintutes buvo būtina ir neišvengiama: "Tokio turinio žinutės kelia abejones ir verčia pagalvoti apie galimas kitas mirties priežastis, nei nurodyta pirmojo skrodimo išvadose. Jei neatsižvelgta į žinutes, kyla klausimas, ar tyrėjai viską atliko iki galo".
Teisininkė teigia, kad įrodyti milicijos pareigūnų smurtą būtų labai sunku - gali pritrūkti įrodymų ir liudininkų. Tačiau smurto požymius atskleidęs papildomas skrodimas leistų Kukevičių šeimai toliau ieškoti teisybės: "Neteisinga būtų mirusiojo šeimos nariams nuleisti rankas".
