Irena ZUBRICKIENĖ
Vienuose Suvalkijos vaikų namuose gyvenanti Solveiga (14 m.; vardas pakeistas) šiandien gali lengviau atsikvėpti, kad pagaliau baigėsi daugiau nė pusę metų ją slėgusi įtampa. Mergaitė nenoriai ir net baimindamasi laukė teismo dienos, kai reikės liudyti prieš keleriais metais vyresnį pažįstamą vaikiną ir dar kartą detaliai pasakoti vienos nakties įvykius. Nereikės todėl, kad tas vaikinas, tyrimą bebaigiant, žuvo per eismo nelaimę.
Dvi auklės - vaikas be galvos
Trylikametės Solveigos ir Aido (17 m.) keliai susiėjo gyvenant tame pačiame miestelyje, bendraujant jo jaunimui. Tada Solveiga dar nebuvo vaikų namų globotinė, nes gyveno tai su prosenele, tai su mama, kuri linkusi daugiau pasirūpinti savo "linksma jaunyste" (yra 30 metų), negu dukterimi. Anot mokytojų, septintokė Solveiga visada gyveno kaip tas kūdikis, prižiūrimas 2 auklių ir liekantis "be galvos": jeigu neateidavo į mokyklą, būdavo neaišku, pas mamą ar pas prosenelę jos ieškoti, jeigu po kelias paras valkataudavo, viena manydavo, kad mergaitė pas kitą, o toji - kad pas pirmąją. Apie Solveigos tėvą visai nekalbama - jis dukters kasdienybėje apskritai nefigūruoja.
- Tai kas belieka tokiam vaikui? Tik gatvė, - ir klausė, ir patys atsakė Solveigą mokę pedagogai. - Gatvė - su tokiais pat valkataujančiais bendraamžiais, nežabota laisve ir visomis vadinamojo gyvenimo dugno stotelėmis.
Viliojo "laisvas plotas"
Viena tokių Solveigos kasdienybės "stotelių" buvo naktis su keliomis panašaus likimo draugėmis Aido tėvo bute. Išsituokusių tėvų sūnus, prieš kurį laiką ragavęs ir vaikų namų globotinio duonos, teismo nutartimi buvo paskirtas globoti tėvui, tačiau šis dėl pasirinkto nerūpestingo gyvenimo būdo pastaruoju metu būdavo retas svečias savuose namuose, tad Aidui namai neretai virsdavo "laisvu plotu". Vietos pareigūnus buvo pasiekusi informacija, kad pas Aidą renkasi nusikalsti linkę bendraamžiai, jų draugės, namuose geriamas alus ir gaivieji gėrimai, "pagardinti" kvaišalais. Atrodė, patvirtinti ir po to įrodyti šias spėliones bei išdraskyti "lizdą" buvo tik laiko klausimas.
Lemtingąją popietę Aido namuose įprastai šurmuliavo kelių vienmečių draugų kompanija. Ją papildė 3 pažįstamos miestelio gyventojos - 16 ir 18 metų merginos bei tuomet dar tik trylikametė Solveiga. Esą vienai jų reikėjo atsiimti iš Aido kažkada paliktą šaliką, tad dėl drąsos ėjo visos.
Svaigino kvaišalai
Nuėjusios šaliko, panelės užsibuvo. Tai žaidė kompiuteriu, tai gurkšnojo vaikinų pasiūlytą alų, tai klausėsi muzikos ir kalbėjosi. Viešnios nekreipė dėmesio, kad vaikinai, išeidami papildyti alaus atsargas, Aido namus užrakindavo ir išsinešdavo raktą, tarsi būtų iš anksto turėję slaptų kėslų. Grįžę vėl užsirakindavo. Kadangi panelės nejautė jokio pavojaus, mintys apie namus jų ilgai nekamavo (pavyzdžiui, aštuoniolikmetė netgi neskubėjo pas savo naujagimį). Abejingumo nuotaika buvo apėmusi galbūt ir dėl to, kad visi kompanijos dalyviai buvo apsvaigę nuo kvaišalų, nes, kaip vėliau tvirtino liudininkės, vaikinai alumi užgėrinėjo "kažkokias tabletes, kurias vadino ratais" (tai ekstazio tabletės, kurių kaina juodojoje rinkoje - 10 litų už vieną). "Ratų" primygtinai siūlę ir panelėms, o vienai esą sugirdė net 4 tokias tabletes.
- Išgėriau kelias stiklines alaus, ir man pasidarė nesveika, - vėliau pareigūnams pasakos Solveiga. - Aš atsiguliau ant lovos atskirame kambaryje, klausiausi iš kito kambario sklindančios muzikos, pagal kurią mano draugės šoko. Šitaip atėjo septinta valanda ryto.
Priešintis ir gelbėtis bijojo
Maždaug apie tą laiką į Solveigos lovą atėjo buto šeimininkas Aidas. Kiti kompanijos dalyviai poromis buvo sukritę kas kur - ir ant sofos, ir ant grindų. Aidas nebuvo linkęs miegoti - jaunuolį audrino mergaitės artumas. Baigėsi tuo, kad po augančių glamonių Solveiga, su ja bendravusių specialistų teigimu, pati to nesuprasdama, patyrė pirmuosius savo gyvenime lytinius santykius. Ji, anot pačios, dar nenorėjo šios gyvenimo patirties, tačiau priešintis Aidui bijojo ir elgėsi tyliai, lyg valdoma marionetė - netgi, jos žodžiais, tvirtai apsikabino Aidą, kad tik jis nesugalvotų jos mušti. Muistytis meilės guolyje, prašyti baigti ir net rėkti Solveiga pradėjo tik tada, kai pajuto didžiulį skausmą. Nenorom atsitraukęs Aidas tuoj pat užmigo. Solveiga liko miegoti prie jo. Per naktį svaiginusis ir linksminusis kompanija dieną išsiskirstė.
Apie tai, kas paryčiais jai nutiko Aido namuose, Solveiga pasipasakojo draugėms. Šios, supratusios, kad jauniausioji bičiulė buvo išžaginta, paragino ją kreiptis į policiją. (Kas dabar galėtų paneigti, kad kreiptasi, pavyzdžiui, naiviai tikintis pasipinigauti.) Šitaip Aidas, patvirtinus ekspertams, tapo įtariamuoju dėl mažametės išžaginimo. Už tokį nusikaltimą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 5 iki 15 metų (nepilnamečiams - iki 10 metų).
Nežinojo, kad per jauna meilei...
Nusikalstamos praeities iki tol neturėjęs Aidas, apklausiamas pareigūnų, nuoširdžiai išklojo apie savo nakties reikalus ir neneigė nei buvusių intymių santykių, nei tuomet nelinksmų Solveigos nuotaikų, tačiau tvirtino nežinojęs, kiek metų atsitiktinei lovos partnerei. Tik pareigūnų kabinete vaikinas sužinojo, kad dėl mažametės išžaginimo laukia teismo bausmė net ir tada, kai įvykis neturi prievartos ir smurto spalvų ("parklupdo" partnerės itin jaunas amžius). Nepilnamečiam Aidui beliko kaltinti tą vakarą išgertą alkoholį ir galvos traumą, praeityje patirtą po stiprių tėvo smūgių.
Įsimintinos nakties linksmybės pakeitė abiejų įvykio dalyvių gyvenimus. Solveiga, siekiant išvengti daugiau jos paklydimų ir bėdų, buvo atskirta ir nuo garbaus amžiaus prosenelės, ir nuo nerūpestingos mamos ir įkurdinta globos namuose. Apkaltintas Aidas iš pradžių bandė kiek tyliau ir ramiau leisti savo dienas, vengti kompanijų, ne vienam bičiuliui buvo prasitaręs, jog gailisi "prisidirbęs" ir teismo dienos laukia baimindamasis. Besitęsiantis ikiteisminis tyrimas ir vasaros nuotaikos vaikiną kiek atpalaidavo: jis vėl sukosi bendraamžių rate, ieškojosi smagesnio laisvalaikio.
Teismo nebesulaukė
Vieną tokį nerūpestingą vakarą Aidas su 2 nepilnamečiais draugais važinėjosi lengvuoju automobiliu. Kas vairavo, kol kas neišaiškinta - dėl to paskirta autotechninė ekspertizė. Kelionė užmiesčio keliais baigėsi tragiškai: nepatyrusio vairuotojo nesuvaldytas automobilis staiga nuvažiavo į melioracijos griovį ir apvirto; 2 jaunuoliai patyrė rimtų traumų, dėl kurių dabar tikina nieko neprisimenantys, o Aidas iškart žuvo.
Aido žūtis padėjo tašką ir ikiteisminiame tyrime dėl mažametės Solveigos išžaginimo: šis tyrimas nutrauktas. Kaip "Akistatai" atsargiai pajuokavo įvykį tyrę pareigūnai, mirtina avarija išgelbėjo jaunuolį nuo žagintojo vardo ir kalinio likimo - lyg pasalūnė bausmė už padarytą nusikaltimą.
