Irena ZUBRICKIENĖ
Kazlų Rūdos savivaldybėje esančiame Karčrūdės kaime (Marijampolės apskr.) savo mažamečio sūnaus akyse užgeso kaimyninės Šakių savivaldybės Skaisgirių kaimo gyventojo Ginto R. (45 m.) gyvybė.
Išsituokęs su žmona Gintas gyveno atskirai, tačiau su buvusia šeima, kurioje auga 17 ir 8 metų vaikai, bendraudavo dažnai ir taikiai, padėdavo tvarkytis. Ir lemtingąją dieną Gintas viešėjo buvusios žmonos namuose - Karčrūdėje. Popietę vyras buvo likęs tik su mažamečiu sūneliu.
Vienu momentu į kambarį įskrido didelė širšė ir drumstė ramybę bei baugino sūnelį. Gintas greitai pritrenkė širšę šlepete, tada, manydamas, jog ji nebegyva, atsargiai paėmė už sparno ir ruošėsi išmesti, tačiau gaji širšė tuo momentu dar spėjo vyriškiui įgelti į pirštą. Apsižiūrinėdamas pirštą, Gintas netrukus pradėjo blogai jaustis - karščiuoti ir silpti, alpti. Išsigandęs sūnelis išskubėjo pas kaimynus ieškoti pagalbos, o grįžęs rado tėtį jau be gyvybės ženklų. Vaiką ištiko šokas.
Pirminiais duomenimis, Gintas R. mirė dėl širšės įkandimo, nes greičiausiai buvo alergiškas šiems vabzdžiams. Ar vyras tai žinojo, kol kas aiškinamasi.
"Akistatos" duomenimis, Lietuvoje per metus miršta 2 - 3 žmonės, kuriems įgelia širšės, bitės ar kiti vabzdžiai. Prieš keletą metų toks įvykis užfiksuotas Kalvarijos savivaldybėje, kai mirė svetimus bičių avilius tvarkęs pusamžis vyras. Klaipėdos rajone, Šermukšnių kaime, Petrui K. (38 m.) pavakare važiuojant traktoriumi į laukus, širšė įgėlė į kairį šoną. Po valandos vyras mirė. 2006-ųjų vasarą Lenkijoje, Parčevo kaimelyje, netoli Baltarusijos sienos, vapsvos mirtinai sugėlė lenką Janą B. (49 m.), kuris mirė pakeliui į ligoninę. Tokia pati tragiška lemtis tais pačiais metais ištiko ir žinomą lenkų aktorę Evą Salacką. Pernai Kaune tiesiog greitosios pagalbos reanimobilyje užgeso 41 metų Vokietijos piliečio, kuriam prieš kelias akimirkas buvo įgėlusi širšė, gyvybė.
Lietuvos medikai galėtų išvardinti daugybę savo pacientų, kurie po bitės, vapsvos ar širšės įgėlimo buvo per plauką nuo mirties, tačiau juos pavyko išgelbėti. Tie, kurie žino esantys alergiški vabzdžių įkandimams, paprastai visada turi specialių medikamentų ir vengia aplinkos, kurioje yra minėtų vabzdžių. Įsidėmėtina, kad vabzdžiai agresyvesni tampa per karščius ir puola tuos, kurie mostaguoja rankomis, baido juos, gaudo.
Anot medikų, tiek vaikams, tiek suaugusiems pavojingos alerginės reakcijos yra tos, kai, įgėlus vabzdžiui, žaibiškai reaguoja visas organizmas ir vystosi anafilaksinis šokas. Jis pasireiškia tuo, kad žmogui staiga krenta kraujospūdis, atsiranda bendras organizmo silpnumas, taip pat sutrinka kvėpavimas, trūksta oro, kartu pasireiškia kiti gyvybei pavojingi požymiai. Dėl greitai progresuojančios alerginės reakcijos - pasireiškiantis anafilaksinis šokas, pavojinga žmogaus gyvybei būklė, todėl laiku nesuteikus pagalbos žmogus akimirksniu gali mirti.
Medikai linkę patarti, kad, įgėlus širšei, vapsvai ar bitei, pirmiausia reikia ištraukti geluonį ir kuo greičiau dezinfekuoti įgėlimo vietą bei uždėti šaltą kompresą. Skaudančią, patinusią ir niežtinčią vietą tiktų patepti praskiestu actu (santykis 1:3) arba obuolių actu. Minėtuosius negalavimus gali palengvinti ir "naminės" priemonės: sodos, sutrinto pelyno, gysločio ar svogūno košelė, citrinos sulčių kompresai. Taip pat tinka ir kitos liaudyje išbandytos priemonės: patrinti šviežiai perpjauta bulve ar uždėti česnako sulčių kompresą
Smarkiai sugėlus vamzdžiams, kol atvyks greitoji ar kartu esantys žmonės parūpins priešalerginių vaistų, kad sulėtintų tinimą, patartina tiesiog pagulėti vandenyje.
Mokslininkų duomenimis, nuo bičių, vapsvų, širšių įgėlimo kasmet miršta 3 - 48 žmonės iš 100 milijono gyventojų.
2008 06 11
