Mantas LIDEIKIS
Praėjusį savaitgalį į kapo duobę atgulė Kelmės rajono Laikšės kaime gyvenusi Elena Gaidauskaitė (51 m.). Moteris žuvo nuo kaimynų kumelės kanopų. Sunkiai sužalotą E. Gaidauskaitę mėginta gelbėti, tačiau medikų pastangos buvo bergždžios. Į ligoninę nuvežta moteris maždaug po paros mirė.
Sodybos, kurioje nutiko nelaimė, šeimininkė Ieva Sausdargienė pasakojo, jog tą lemtingą dieną jos sūnaus Stasio sugyventinė Genė Petrokienė pasivadino maždaug už 2 kilometrų gyvenančią Eleną į talką.
Moteriškė dažnai talkindavo šiems ūkininkams.
Kadangi Sausdargių tvartas nėra didelis, nutarta ten esančią kumelę išvesti į lauką, o karvę pamelžti viduje. Tačiau iš patalpos vedama kumelė ėmė spyriotis. Kad "nerodytų ožių", gyvuliui iš paskos atsistojusi E. Gaidauskaitė, pliaukštelėjo jam ranka per strėnas. Kumelės atsakas buvo netikėtas ir labai skaudus - smūgis skriaudėjai kanopomis. Pataikė į krūtinę, moteriškė sukniubo.
Tačiau netrukus Elena lyg atsistojo, tik susiėmusi šoną vaikščiojo ir dejavo. Nei ji pati, nei jos bičiulė G. Petrokienė iš karto neteikė svarbos sužalojimui - kaimo žmonės nelepūs - gavę, kad ir nemenką smūgį, nebėga skųstis. Manė, kad praeis ir taip.
Tačiau kuo toliau, tuo Elenai darėsi vis blogiau. Galų gale G. Petrokienė nubėgo pas savo sugyventinio motiną I.Sausdargienę ir paprašė širdies veiklą gerinančių lašiukų - esą Elenai pasidarę negerai su širdimi.
I. Sausdargienė nustebo, kad talkininkei prireikė pagalbos. Ėmė klausinėti, kas nutiko. Nuėjusi į lauką, Eleną aptiko sukniubusią bulvienojuose, jau nebegalinčią pasikelti ir dejuojančią iš skausmo. Sodybos šeimininkė nedelsdama iškvietė greitąją pagalbą.
Anot moters, medikai atvažiavo labai greitai. Apžiūrėję sužalotąją skubiai paguldė į mašiną ir nušvilpė į ligoninę...
I.Sausdargienė prisimena, jog nors ir negalvojo, kad kaimynė nuo sužalojimų gali numirti, vis dėl to rami nesijautė. Po kelių valandų, tarsi blogą lemiantis ženklas, netikėtai kilo labai stiprus vėjas su lietumi, kuris išvertė seniausią, šalia sodybos augusią liepą.
Kitą dieną į Sausdargių sodybą užsuko policijos pareigūnų automobilis. Iš jų, atvažiavusių aiškintis įvykio aplinkybių, moteris ir sužinojo, jog kumelės spyris E. Gaidauskaitei buvo mirtinas.
Šeimininkė stebėjosi, kodėl gi šiaip jau ramus gyvulys taip pasielgė. Elenos pliaukštelėjimas jam per strėnas lyg ir negalėjo būti toks skaudus, nes ir tos jėgos Elena ne tiek jau daug turėjo. Moteris svarstė, jog kumelę gali būti suerzino alkoholio kvapas, o gal ji tapo agresyvesnė dėl to, jog neseniai atsivedė kumeliuką. Bet, anot I. Sausdargienės, didžiausia klaida buvo atsistoti arkliui iš paskos.
Laikšės kaimo gyventojos laidotuvėmis rūpinosi jos giminaičiai. Elenos kaimynai gailėjosi moters dėl tokios jos gyvenimo baigties, tačiau ne vienas užsiminė, kad kažko panašaus buvo galima tikėtis. Jei ne arklys, gali būti, jog kurią nors dieną Eleną būtų pražudžiusi ugnis arba svaigalai.
Jos gyvenimo būdas kaime niekam nebuvo paslaptis - apie tai, jog moteriškė daugiau žiūrėjo ugninio vandens taurelės negu savo ūkio, liudija ir labai apleista jos sodyba. Kaimynai pasakojo, kad dažnai šios moters namuose vykdavo išgertuvės, nuolat apsigyvendavo stogo kitur nesusirandantys vyriškiai. O tarp nuolat besikeičiančių sugyventinių ir šeimininkės kildavo kruvini kivirčai.
Girta Elena lovoje rūkydavo, todėl artimiausi kaimynai jautėsi neramiai, bijodami, jog vieną dieną gali kilti didelis gaisras.
Anot jų, paskutinėmis dienomis Elena iš tiesų kėlė gailestį, mat buvo visiškai suvargusi nuo dažno badmiriavimo ir girtuokliavimo.
Susidūrimas su nuosavu jaučiu šiemet tragiškai baigėsi ir Telšių rajone Ryškėnų seniūnijos Lauko Sodos miestelyje gyvenusiam Robertui A. (57 m.). Vyriškis žmonai pasakė, jog vyksta patalkinti ūkyje bičiuliui, sėdo ant dviračio ir išmynė. Žmona sugrįžtant jo nebesulaukė. Kitą rytą susirūpinusi, kur galėjo dingti vyras, išėjo ieškoti. Netoli ganyklos, kur ganėsi jų jaučiai, moteris aptiko numestą Roberto dviratį. Netrukus ganykloje ji rado ir žiauriai sužalotą savo vyrą. Jį apžiūrėjusiems pareigūnams nekilo abejonių, jog taip žmogų suniokoti galėjo tik galvijas - greičiausiai jautis. Ant Roberto kūno aptikta daugybė durtinių - plėštinių žaizdų, sulaužyti kaulai.
Panaši nelaimė ištiko ir Prienų rajono Paprūdžių kaimo gyventoją J. Bužinską (74 m.). Išėjęs į ganyklą perkelti karvės, vyriškis namo nebegrįžo. Apie pietus nebegyvo vyriškio kūnas aptiktas ganykloje. Žmogus buvo stipriai sužalotas, o jo mirties kaltininke tapo netikėtai šeimininką užpuolusi karvė. Įvykį tiriantys Prienų rajono policijos pareigūnai mano, jog senyvas vyriškis galėjo užkliuvęs pargriūti, o pasibaidžiusi karvė jį tiesiog sutrypė.
Veterinarijos specialistai negali tiksliai įvardinti, kodėl kartais naminiai galvijai tampa pikti ir suirzę. Tai gali priklausyti ir nuo gyvulių auginimo bei gyvenimo sąlygų, ir nuo to, kaip šeimininkas su jais elgiasi, ir nuo rujos meto, ir nuo daugybės kitų priežasčių.
Ką tik apsiveršiavusi karvė laikinai gali tapti agresyvesnė, mat instinktyviai gina savo palikuonį, stengiasi jį apsaugoti nuo pašalinių. Tokiu laikotarpiu gyvulio šeimininkai turėtų būti atidesni, atsargesni.
Yra žinoma ir tai, jog raguočiai ir kiti naminiai gyyvūnai nemėgsta girtų žmonių, o jaučius gali įaudrinti raudona spalva.
Gyvūnų elgsenos ypatumus nagrinėja etologijos mokslas, tačiau Lietuvoje šios srities specialistų kol kas nėra.
