Daiva NORKIENĖ
Vilniaus nekilnojamojo turto agentūros "Lintima" direktorius Remigijus "Akistatai" tvirtino: neįmanoma parduoti buto, namo, kuriame buvo įvykdytas nusikaltimas arba atsitiko didelė nelaimė. Vilniškės "Oberhaus" firmos nekilnojamojo turto ekspertas P. Klimaševskis pritarė: "Butų pardavėjai visada nutyli tokius dalykus. Juk žmonės tokie - jie nenori gyventi netgi šalia kapinių".
"Akistata" pasidomėjo, kas iš tiesų atsitinka su "mirties paženklintu turtu". Ar verta šalintis tokių vietų ir jų bijoti? Atlikdami šį tyrimą, išgirdome ir pribloškiančių dalykų - du dešimtmečius Avižienių mūrinuke karaliavusį vaiduoklį išvijo... "aukso puodo" laimėtojai iš Jonavos...
Draučiai
Gražų kovo vidurio rytmetį Draučių kaimas (Širvintų raj.) atrodė kažkaip didingai ir drauge šiurpiai. Griūvantys tvartai, kiūžtantys gyvenamųjų namų stogai, kitur - pliki pamatai, pajuodusios, kelerius metus nenugenėtos obelys. Ir smėlėtas keliukas išilgai kaimo, kadaise į vieną didelę "šeimą" jungęs dešimtį ar keliolika trobų ir tiek pat gyvenimų... Kadaise jame pramaišiui su vaikų klegesiu karkino vištos, po kojomis pynėsi ir amsėjo iš sodybų ištrūkę šunėkai, sušmėžuodavo margos moterų skarelės ir aidėdavo "popirtinės" vyrų dainuškos... Dabar čia nyku, tylu, tuščia. Tiktai pavasariška saulė žaidžia pajuodusiuose griuvėsiuose, obelyse lyg niekur nieko čiulba sugrįžę varnėnai, ir vieniša Lionkos Zavistinovičiaus močiutė sėdi savo trobelės prieangyje... Kadaise jos sūnus iššaudė kaimą. Dabar ji - sena, vieniša, mažai ką suvokianti, tačiau pašėlusiai darbšti ir atkali - saugo sunaikintus gyvenimus. Saugo Draučius, kurių ir vardas gali išnykti iš Lietuvos žemėlapio.
Atvažiuojant į Draučius, trumpam stabtelėjome pakelės parduotuvėje. Širvintiškė pardavėja prisiminė, kad iššaudyto kaimo sodybas paveldėtojai veltui pardavinėjo kelerius metus. "Ką jūs! Kas gi jas pirks? - žurnalistės paklausta apie kainas nusistebėjo pardavėja. - Kaimo žmonės prietaringi, nesikraustytų į tokias nelaimingas vietas, net jei už dyką įleistum!" Netrukus žurnalistai tuo ir įsitikino.
Raudeliūnų sodyba dėl nežinomų priežasčių prieš porą metų sudegė iki pamatų. Po L. Zavistinovičiaus "žygio"niekas joje nebegyveno, o dabar net ir gaisravietės nesutvarko - styro pajuodęs kaminas tarsi koks obeliskas.
Bareikų trobą paveldėtojai išrinko po rąstelį ir išsivežė statybinėms medžiagoms. Kraupios nelaimės vietą šiandien težymi pliki apleisti pamatai.
Į kažkurį namelį paveldėtojai atvažiuoja pavasaroti. Tada nušienauja kiemo žolę, sutvarko sodą ir klausosi Draučių lakštingalų: jos čia suokia nė kiek ne liūdniau negu kitose gyvenvietėse. Bet kitais metų laikas namai būna tušti.
Dar vieną namelį prakiurusiu stogu pusvelčiui įsigijo jauna neturtinga šeima. Praėjusią vasarą darbštūs žmoneliai dar mėgino tvarkytis, nupirko porą rulonų ruberoido, juo sulopė kiūžtančią namo "kepurę". Tačiau nežinia kodėl čia ilgam nebepasiliko. Šiandien tuščias ir šis namelis.
Vienintelė iš buvusio kaimo čia liko L. Zavistinovičiaus motina. Aštuoniasdešimtmetė "Akistatai" tvirtino, kad ji niekur iš čia neišeis, nebent - kaip Lionka - atgultų kapinėse. Ilgus metus senutė nesuprato, kodėl taip ištuštėjo kaimas ir kur pradingo sūnus. Dabar ji jau žino, kad nei kaimynai, nei Leonardas niekada nesugrįš.
Draučių kaime savininkams pavyko pelningai parduoti vieną vienintelę trobą. Po nelaimės praėjus metams, Vrublevskių namus nupirko toks darbštus daugiavaikis Josifas. Jo pačioje kaimo pradžioje stovinti erdvi pastogė ne tik negriūva: Josifas pavyzdingai tvarko namus, šiuo metu statosi jau antrąjį tvartą.
- Kažkas juk turi Draučius atgaivinti, dirbti žemę, auginti vaikus! - Josifas nusiteikęs labai ryžtingai. - Tik va už savo sodybą gerokai permokėjau. "Atidaviau" šiek tiek per du tūkstančius dolerių. O juk tiek pat kainuotų ir kitose apylinkėse. Tiesa, niekas man čia netrukdo ir tikrai naktimis nesivaidena...
Vaiduoklis ir "milijonieriai"
Avižieniai - beveik prestižinė gyvenvietė Vilniaus rajone, esanti visiškai šalia miesto ribos. Nekilnojamasis turtas čia visuomet turėjo paklausą, ir laisvi geresni namai neilgai stovi tušti. Avižieniuose paprastai apsistojama ilgam: iš čia puikus susisiekimas, iki Vilniaus centro važiuotam - keliolika minučių, aplink tyras oras ir gamta. Tačiau vienas namas Avižienių gyvenvietėje kas keleri metai keičia ir keičia šeimininkus. Dabar jį nusipirko ir remontuoja jau penkta iš eilės šeima.
Gyvenvietėje kuždamasi, kad Gėlių ir Sodų gatvės kampe esantį namą prieš daugelį metų... apsėdo vaiduokliai!
Gėlių gatvės gyventojas Albertas Š. "Akistatos" žurnalistei papasakojo:
- Aš pats girdėjau iš ankstesniųjų namo šeimininkų, kad naktimis čia vaidenasi. Žmonės sakydavo, jog naktimis visame name girdėdavosi trinksėjimas, bildesiai, žingsniai. Ir dar - nė pats nežinau, ar tikėti, - čia skraidydavę indai ir lėkštės.
Viena tos pačios Gėlių gatvės gyventoja šiek tiek išgėrusi užsuko pas name dabar dirbančius statybininkus: "Vyručiai, ar žinot ką? Čia vaidendavosi!" "Vyručiai" pasitaikė ne iš kelmo spirti ir vaiduokliais nepatikėjo. Lyg niekur nieko griovė ir tebegriauna pertvaras ir ruošiasi viską sutvarkyti iš pagrindų. Tačiau viešnios vizitas įstrigo. Kaip nešiurpsi, kai tau nei iš šio, nei iš to sako, kad pirmasis namo šeimininkas... kažką, lyg ir negyvėlį, užmūrijęs pamatuose?
"Akistatos" žurnalistams Gėlių gatvėje užmūryto negyvėlio versijos niekas nebepatvirtino. Tačiau kad name vaidendavosi, prisiminė net keli kalbinti kaimynai. Kitoje gatvės pusėje gyvenantis vyriškis (išsiderėjęs, kad neskelbsime jo vardo ir pavardės) sutiko papasakoti žurnalistams visą namo istoriją.
- Namą prieš maždaug trisdešimt metų pasistatė toksai Bakutis. Buvęs "žaliukas", partizanas ir tais laikais turtingas žmogus. Važinėdavosi "dvyliktu" moskvičiumi, nestokojo pinigų. Apie jokius "negyvėlius pamatuose" negirdėjau, tačiau kad senolis prieš mirtį sunkiai sirgo, tiesa. Mirė vėžiu.
Pasak pašnekovo, namą tada nupirko toks pasiturinti žmogus: iš stačiakampės "dėžutės", paaukštinęs ir pristatęs pastogę, padarė didžiulį triaukštį. Svajojęs, kad užtektų vietos ne tik jam pačiam, bet ir susituokusio sūnaus šeimynai. Tačiau name staiga apsigyvenęs vaiduoklis, ir vienas po kito šie žmonės turėję pabėgti. Pirmiausia marti, sūnus, o paskui ir šeimininkas.
Tame name nuolat naktimis aidėdavę žingsniai, kažkas nukeldavo ir padėdavo telefono ragelį, belsdavosi į duris. Prieis, būdavo, žmogus prie durų, mato per stiklą už jų stovintį žmogaus siluetą. O kai atidaro - ten nieko nėra. Tai, kad žmonės šiame name ketindavo rimtai įsikurti, rodo jų atlikti darbai. Vieni paaukštino stogą, tretieji šeimininkai suremontavo patalpas ir pakeitė dalį langų. Ketvirtieji sklypą aptvėrė nauja metaline tvora. Tačiau nė vieni ilgam čia neapsistoję.
Anot kaimynų, patys įdomiausi buvę ketvirtieji šeimininkai. Tai iš Jonavos rajono čia persikėlę "Teleloto" "aukso puodo" laimėtojai Aldona ir Zenonas Novogrockiai. Apie jų gyvenimą ne kartą rašėme "Akistatoje", ne vieną tragikomišką siužetą susuko televizininkai. Iš skurdaus tvartelio likimo ištraukti Novogrockiai kokius metus jautėsi tikrais sostinės ponais: puotavo, vienas antrą po Lietuvą gaudėsi pasisamdę taksi, Novogrockienė važinėjosi su asmeniniu vairuotoju, o jų turtus nuo vagių (ir žurnalistų) saugojo pikti rotveileriai. Apie prašvilptą milijoną, skurdą ir "milijonierių" pasidarytas skolas su neslepiamu pasibaisėjimu kalba pusė Lietuvos. Įdomu, vaiduokliai ar alkoholis nustekeno tuo metu laimingesnę už milijoną kitų lošėjų Lietuvos šeimą?
- Kokie vaiduokliai?! Jėzus, atsikrausčius "milijonieriams" čia jų neliko nė padujų! Iš... izdino, koroče, visi vaiduokliai, bildukai ir poltergeistai, - entuziastingai pasakojo keistojo namo kaimynas. - Pavarė čia "milijonieriai", kad visi vaiduokliai pašiurpo: prisigėrę iš antrojo aukšto šokinėdavo, policija į šiuos namus sukdavo po dvidešimt kartų per mėnesį! O "festivaliai" būdavo tokie, kad vos nepabėgome mes, kaimynai. Įsivaizduokit, kai ant atidaryto lango pastato muzikinį centrą ir visu garsu įjungia 90 vatų kolonėles...
Nepaisant "atsparumo" anomaliems reiškiniams, "milijonieriai" čia irgi ilgai nepasiliko. Aldona Novogrockienė, būdama pačiame jėgų žydėjime, pasimirė nuo staiga išplitusio vėžio. Sugraibę nykstančio turto likučius, šeimos nariai paliko prestižinę gyvenvietę ir erdvius namus. Pusantrų metų "milijonierių" namas stovėjo tuščias, kol jį nupirko ir ėmė remontuoti penktasis iš eilės šeimininkas. Pasak darbininkų, žmogus vargu ar ką nors girdėjo apie vaiduoklius. Mat kol vyksta remontas, jis čia dažnai ir nesilanko. Jonaviškių išbaidytas bildukas statybininkams nepasirodė.
Turto ekspertai pastebėjo prietaringumą
Žmonių prietaringumas šiek tiek trukdo neklinojamojo turto verslui. Tą pastebėjo ne vienas "Akistatos" kalbintas pašnekovas. Gaisrai, pasikartojančios nelaimės, skausmingos mirtys ir nusikaltimai tarytum uždeda antspaudą su jomis susijusioms namams, butams ir kitiems pastatams.
Vilniuje veikiančios nekilnojamojo truto firmos "Lintima" direktorius Remigijus (prašė neskelbti pavardės) "Akistatai" pasakojo:
- Net ir Vilniuje, net ir šiais laikais žmonės tiki prietarais. Ir dauguma nė už ką nepirktų buto, kuriame buvo įvykdyta šiurpi žmogžudystė. Arba kas nors sudegė... Todėl tokio turto pardavėjai kaip įmanydami slepia visas su šiurpia praeitimi susijusias detales. Butas "po žmogžudystės" - tai tas pats kaip automobilis po mirtį atnešusios avarijos. Jų neįmanoma pelningai parduoti! Žmonės nenori nei tokių esą nelaimę atnešiančių mašinų, nei butų...
Pasak Remigijaus, prieš maždaug metus į juos kreipėsi labai sutrikę Karoliniškių mikrorajono gyventojai. Sakė, kad jie nė už ką nepasiliksią savo dviejų kambarių bute, kur apsigyvenęs bildukas. Minėtame bute nuolat aidėdavę paslaptingi bildesiai, griūdavo baldai, krito daiktai. Pardavėjai pirkėjams nieko apie tai nepasakojo, ten apsigyveno nauji žmonės. Tačiau iš pastarųjų "Lintima" negirdėjo jokių pretenzijų.
Vienos didžiausių šalyje "Oberhaus" firmos turto ekspertas Povilas Klimaševskis "Akistatai" taip pat tvirtino, kad žmonės nenori gyventi prie kapinių. Tikriausiai nepirktų ir žmogžudystės žyme "paženklinto" turto. Todėl, anot Povilo, pardavėjai tokių dalykų neviešina. O jeigu žmogus, prieš pirkdamas, nueina ir apklausia kaimynus, prisimena apie nelaimę perskaitęs spaudoje, dažniausiai pirkinio atsisako. Tačiau, anot eksperto, tai visiškai neliečia prestižinių senamiesčio namų ir butų. Ten per šimtmečius greičiausiai būta daugelio nelaimių ir nusikaltimų, be to, Vilniaus senamiestyje ir dabar sunki kriminogeninė padėtis, tačiau pirkėjų tai neatbaido, jie moka didžiulius pinigus.
Sunkiausia, anot žinovų, parduoti namus ir sodybas kaimo vietovėse, mažose gyvenvietėse. Mat čia apie įvykusią nelaimę dažniausiai žino visi, ir būtinai atsiras geradarių, kurie prieis ir įspės būsto besižvalgantį pirkėją. Tikriausiai todėl Biržų rajone, Kupreliškyje, kiužo ir griuvo sūnaus M. Daunoro išžudytų Vajėgų blokinukas, skaitytojai tikriausiai patys žino aibę panašių pavyzdžių.
Baimė nepagrįsta!
Vyriausia Lietuvos ragana, žinoma bioenergetikė Vilija Lobačiovienė "Akistatos" skaitytojams siūlo nebūti prietaringais ir nebijoti nei mūsų laikraštyje aprašytų, nei per kriminalines žinias parodytų "nelaimingų" butų ir namų.
- Žemėje nėra vietos, kurioje nebūtų pralietas kažkieno kraujas. Kiekvieną metrą, lopinėlį "žymi" kažkieno kauleliai. Visi mes, ta prasme, turime sąsają su kančia, nusikaltimu ar mirtimi. Įvykdytu vakar ar prieš kelis šimtus metų. Kodėl nebėgame iš ligoninės, juk žinome: "mūsų" lovoje galbūt vakar pasimirė žmogus. Galbūt mes dėvime jo pižamą, valogome iš jo lėkštės?!Ir nieko, nuo to nemirštame! Nelaimės persekioja tik tada, kai jų tikimės, jų laukiame ir bijome. Jeigu nuolat galvosime, kad mūsų namuose buvo nužudytas ar kančiose pasimirė žmogus, tai bėdą patys ir prisišauksime! Bildukai, poltergeistas "kankina" tiktai tuos žmones, kurių pažeistas apsauginis bioenergetinis sluoksnis: žodžiu, tuos, kurie serga depresija, yra jautrūs, prietaringi. Arba kurių sukuriamo lauko virpesiai sutampa su vaiduoklio siunčiamais virpesiais. Vienintelis vaistas - nereikia tokių reiškinių bijoti! Nelaimę mums gali atnešti ne "mirties paženklintas" turtas, o tiktai mes patys. Savo baime ir prietaringumu. Ir jei jau labai baisu dėl tos praeities, pašventinkite namus, uždekite šventintą žvakelę - ši energija išvalys visus "negerus laukus".
