2006 metais "Akistata" rašė apie prancūzų ekskalinį Liusjeną Ležė. Jo advokato teigiamu, kad šis vyras - ne tik Prancūzijoje, bet ir visoje Europoje daugiausiai metų praleidęs už grotų kalinys. Jis buvo lygtinai paleistas 2005 metų spalio mėnesį.
Šiomis dienomis L. Ležė rastas negyvas savo namuose. Mirties aplinkybės, kol kas nežinomos. Jo kaimynai pranešė ugniagesiams, o šie savo ruožtu - policijai, apie iš buto sklindantį įtartiną kvapą. Pareigūnai tvirtina, kad nėra jokių smūgių ar kitokių prievartos žymių. Jų nuomone, mirtis ištiko vyrą maždaug prieš dvi savaites.
Liusjenas Ležė 1966 metų gegužės 7 dieną buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už vienuolikmečio berniuko pagrobimą ir nužudymą. Jis buvo lygtinai paleistas tiktai po penkiolikto prašymo. Taigi, įskaitant laiką iki teismo, Liusjenas išsėdėjo kalėjime 41 metus.
Išėjęs į laisvę, senasis sanitaras susirado darbą "Raudonajame Kryžiuje". Draugo šeima jį priėmė gyventi pas save miestelyje Prancūzijos šiaurėje. Kai 2007 metais mirė sesuo, L. Ležė persikėlė gyventi į jos butą.
Liusjenas Ležė į teisėsaugos akiratį pakliuvo 1964 metais. Tais metais miške netoli Paryžiaus buvo rastas pasmaugtas vienuolikmetis Lukas Taronas. Netrukus kažkas (tardytojų nuomone, ne kas kitas, kaip nusikaltėlis) pradėjo tėvams, policijai ir spaudai siuntinėti laiškus. Juose detaliai pasakojo apie kitus nusikaltimus, save aprašė kaip kylantį monstrą. Tas kažkas atsiuntė 58 laiškus -pasirašytus Smaugiko vardu.
Tada, kai visus jau buvo apėmusi psichozė, pasirodė keistas liudininkas: sanitaras Liusjenas Ležė. Jis teigė, kad žudikas pavogė jo automobilį. Tardytojus sudomino jo noriai fotografams pasakojama istorija. Pareigūnai atliko kratą ir jį patį apklausė. Po kelių tardymo valandų Ležė prisipažino, kad Paryžiaus metro sutiko vaiką, automobiliu nusivežė į mišką ir pasmaugė, tačiau negalėjo paaiškinti kodėl taip pasielgęs.
Kai 1966 metais prasidėjo teismas Versalyje, Liusjenas Ležė teisėjams papasakojo kitą istoriją. Taip, jis tikrai rašęs tuos laiškus, tačiau vaiką nužudęs ne jis, o paslaptingasis "Ponas Henri". Nors ir kaip teismo pirmininko advokato raginamas L. Ležė atsisakė ką nors smulkiau papasakoti. Žiuri juo nepatikėjo, tačiau išklausė ekspertus. Pastarieji jo elgesį paaiškino kaip vedetizmo atvejį - esą liguistai norėjęs išgarsėti. Nuosprendis buvo sušvelnintas: Liusjenas Ležė išvengė mirties bausmės ir buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
1979 metais jis įteikė pirmąjį prašymą, kad būtų paleistas lygtinai. Į šį ir dar 14 buvo atsakyta neigiamai.
Būdamas kalėjime, Liusjenas Ležė studijavo teisę ir be atvangos nagrinėjo savo bylą. Iš kalėjimo jis išėjo jau pražilęs, tačiau žvelgdamas vis dar skvarbiu ir tvirtu žvilgsniu. Laisvėje L. Ležė drauge su jį palaikančiais žmonėmis tęsė kovą prieš labai ilgus kalinimus, kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą, kad Prancūzija būtų nuteista už "nežmonišką ir žemą" elgesį. Taip jis tapo kovos su ilgu kalinimu simboliu.
*
P.S. Yra labai simpatiškos nuotraukos, bet man nepasisekė jų perkelti. Jeigu jų reikia, tektų ieškoti:
"France - Lucien Léger "
O jau paskui pastraipos:
Justice:Mort de Lucien Léger, ex - plus ancien détenu de Fran?e... 19 liepos 2008...
Mort de Lucien Léger, ancien plus vieux prisonnier de Fran?e...
Mort de Lucien Léger, ex - plus ancien détenu de Fran?e Jauno nuotr. po įkalinimo
Mort de Lucien Léger, ancien plus vieux prisonier de Fran?e Graži didelė nuotr.
