Europa, siekianti tapti tvirtos taikos ir gerovės žemynu, žengė istorinį žingsnį šio tikslo link: iki šiol didžiausiai valstybių naujokių grupei įstojus į Europos Sąjungą (ES), baigėsi dešimtmečius trukęs senojo žemyno padalijimas.
Praėjus beveik 15 metų po Berlyno sienos nuvertimo, milijonai žmonių naktį į šeštadienį įspūdingais fejerverkais ir koncertais pasveikino dešimt naujųjų narių: Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją, Čekiją, Vengriją, Slovakiją, Slovėniją, Maltą ir Kiprą. Savo kulminaciją istorinė diena pasiekė Dubline, kur, dalyvaujant ES valstybių ir vyriausybių vadovams, per jaudinančią ceremoniją buvo iškeltos visų 25 ES narių vėliavos.
Įtakingiausi Europos politikai labai jausmingai komentavo šį įvykį.
"Pagaliau padarytas galas žemyno padalijimui ir jo piliečių išskyrimui", - Vokietijos federalinis kancleris Gerhardas Šrioderis pareiškė per mitingą Citau mieste, esančiame Vokietijos, Lenkijos ir Čekijos pasienyje.
Anot Airijos prezidentės Merės Makalis, prie kurios rezidencijos Dubline įvyko vėliavų pakėlimas, ši gegužės 1-oji yra ypatinga dovana ateinančioms Europos kartoms. "Mūsų žemynas yra senas, mūsų Sąjunga yra jauna", - sakė ji.
Narystė Europos Sąjungoje yra ir rimčiausias, ir daugiausia žadantis iššūkis Lietuvai, leisiantis užsitikrinti mums ir mūsų vaikams geresnę ir saugesnę ateitį, mano laikinasis Lietuvos prezidentas Artūras Paulauskas.
Kalbėdamas iškilmingame Seimo posėdyje, skirtame Lietuvos stojimui į ES paminėti, jis pakvietė kurti tokią Europą, kurioje kuo sparčiau išnyktų ekonominiai ir socialiniai skirtumai. "Esu tikras, kad šis tikslas - pavyti Europą - artimiausiu metu mums bus pats svarbiausias", - sakė A. Paulauskas.
Tiesa, plėtros procesas dar nesibaigia: veikiausiai 2007 metais į ES įstos Bulgarija ir Rumunija, o šių metų pabaigoje turėtų būti priimtas sprendimas dėl stojimo derybų su Turkija. Be to, į ES prašosi priimama Kroatija ir kitos Balkanų valstybės.
