Miestelis ant Jiezno ežero kranto: apie seniūno pokštus, ankstyvą senatvę ir... Vytauto Grigaravičiaus pusbrolį
Virginijos GRIGALIŪNIENĖS ir Rimanto Venclovo fotoreportažas
Kaip skelbiama Prienų rajono savivaldybės internetiniame puslapyje, ant Jiezno ežero kranto įsikūręs to paties pavadinimo miestelis garsus ne tik turtinga istorine praeitimi, įspūdingo grožio bažnyčia, net keliomis dešimtimis įmonių (didžiausia iš jų - visame pabaltijyje pagarsėjusi langų gamintoja "Dolita"), bet ir ne viena mokslo bei kultūros įstaiga, čia gimusiais ir augusiais žymiais žmonėmis, iš kurių bene žinomiausi - teisininkas, ekspolitikas Egidijus Bičkauskas ir, be abejo, spaudos bei televizijos numylėtinis, per anksti pasenęs Alvydas Gudeliauskas... Tad ilgai negalvoję nusprendėme šiame miestelyje apsilankyti ir pasidomėti, kokiais pavasariniais rūpesčiais ir džiaugsmais jiezniškiai gyvena, kuo gali pasigirti, pasididžiuoti, ir dėl ko neturi kur dėti akių...
- Tai turbūt seniūno krečiamų šposų atvažiavote aiškintis? - nelaukdama "Akistatos" žurnalistės klausimo, išpoškino centrinėje Jiezno gatvėje sutikta pusamžė moteriškė.
Kokių dar "šposų"? Mes tik norėjome pasiteirauti, kur ieškoti Jiezno seniūnijos! Nors, teisybė, jiezniškės atvirumas negalėjo nesudominti...
Ponia nepažįstamoji nuoširdžiai nusistebėjo, nejau mes, žurnalistai, iki šiol nežinome, kad visai neseniai, kovo viduryje, Jiezno seniūnas Arūnas Vaidogas įsivėlė į paslaptingą, kriminalu dvelkiančią istoriją?! Kad tokia Anastazija Tamošiūnienė iš Sodonių kaimo policijai parašė pareiškimą, neva tasai pats Arūnas Vaidogas, būdamas girtas kaip šiaučius, nuosavu greideriu išmalė pareiškėjos anytos laukus, o ją pačią, penkių mažų vaikų motiną, apstumdė taip, kad net suplyšo išeiginės kelnės!
- Tik neaišku, kuo viskas baigsis, - giliai atsiduso nepažįstamoji. - Gi Anastazija - vargo pelė, o Vaidogas - šitoks "šulas"! Ne tik Jiezno seniūnas, bet ir paulauskininkų partijos Prienų skyriaus pirmininkas!
Tai kur ten, girdi, su šakėmis prieš traukinį pašokinėsi... Va, viena bobikė iš Krekenavos agrofirmos jau prisišokinėjo - išmetė kaip musę iš barščių!
- Dar Vaidogo paklauskit dėl ankstesnių nuodėmių - už ką anksčiau teistas, kaip neblaivus Birštone padaręs avariją, kodėl jaunimui rodąs blogą pavyzdį - pirmąją žmoną palikęs, su jaunikle susidėjęs, - priminė kita pro šalį žingsniavusi jiezniškė.
Už "ankstesnes nuodėmes" ponas Arūnas, tikėtina, pakankamai nukentėjęs; kad žmoną pakeitė - irgi menka bėda - paėmė pavyzdį iš savo idėjinio vado... Tačiau parūpo sužinoti, kas atsitiko su Anastazijos išeiginėmis kelnėmis. Pasibeldėme į seniūno kabineto duris...
Kaip bebūtų gaila, jų niekas neatidarė. Kaimynystėje įsikūrusi seniūnijos raštvedė Aldona Navickienė, vos išgirdusi, kokia tema žurnalistai su seniūnu norėtų pasikalbėti, iš piktumo net raustelėjo. Girdi, toks seniūnas esąs geras, taip viskuo ir visais besirūpinąs - o, žiūrėk, vis ima ir užkliūva, vis kam nors neįtinka. Kiek patylėjusi, dešinioji seniūno ranka pareiškė, kad to, apie ką žurnalistai nori sužinoti, nebuvo ir būti negalėjo...
Kad seniūnas niekuo nesusijęs su Anastazijos kelnėmis, žurnalistus patikino ir kitos seniūnijos darbuotojos (hm, ar galėtų būti priešingai?). O štai Prienų rajono savivaldybėje dirbanti Vilma Vaidogienė "Akistatą" informavo, kad josios vyrui Anastazija Tamošiūnienė jau nebeturinti jokių pretenzijų! Ponios Vilmos įsitikinimu, su Arūnu kažkas bandė "politiškai susidoroti", vykdė "politinį užsakymą", bet nieko neišėjo. Vilma dar pareiškė, kad kaip tik tuo laiku, kokį A. Tamošiūnienė nurodžiusi buvus apstumdyta, Arūnas "ėmė vaiką iš darželio", vadinasi, nieku gyvu negalėjo būti "kažkur Sodoniuose", juo labiau - neblaivus... Nieko kita neliko, kaip važiuoti į Sodonius.
- Nieko nemačiau, nieko nežinau, tuo metu kiaulę skerdžiau, - greitakalbe išbėrė Tamošiūnų kaimynas Jurgis Barysas, pirmajame Anastazijos pareiškime įvardintas kaip šalia mušeikos traktoriuje buvęs įsitaisęs asmuo, paskutinis keikūnas. - Imsiu, matai, ir įduosiu seniūną... Nesulauksit!
Po akimirkos Jurgis pridūrė, esą jei tą popietę Jiezno seniūnas ir buvo Sodoniuose, tai nebent nuvalyti kelio į Aliaus Prūso - policijos generalinio komisaro Vytauto Grigaravičiaus pusbrolio - sodybą. O dėl tų nelemtų kelnių... Jurgis sukrizeno girdėjęs, kad Anastazija kaltinanti jau ne Jiezno seniūną, o... jį patį, Jurgį! Bet šis, kaip minėta, tuo laiku "skerdė kiaulę"...
Anastaziją suradome namuose. Suvargusi moterėlė užsiminė per tą "kvailą incidentą" bebaigianti išprotėti ir patikino ją apstumdžiusio vyriškio, kurį kadais įvardijo kaip Jiezno seniūną, vis dėlto nepažinusi. Tad nors policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl A. Tamošiūnienės sveikatos sutrikdymo tęsiamas toliau, prašalaičiui ir dabar turėtų būti aišku, kuo viskas baigsis... Tuo labiau, kad kitądien telefonu pagaliau atsiliepęs Arūnas Vaidogas "Akistatai" trumpai ir aiškiai patvirtino, jog "nieko tokio nebuvo". Taigi pikantiškai istorijai dedame tašką - geriau pasidomėkime, kuo užsiima kiti jiezniškiai.
Apie Alvydo planus ir bibliotekos lankytojus
Žingsniuodami į Jiezno biblioteką, įsikūrusią tame pačiame pastate, kur ir kultūros namai, atsitiktinai sutikome Jiezno įžymybę Alvydą Gudeliauską. Primiršusiesiems priminsime, jog tai tas pats vyrukas, kuris prieš kelerius metus (per keturis mėnesius!) staiga paseno maždaug trisdešimčia metų (dabar Alvydui - 33-eji).
Kaip Alvydas jau sakė išsiaiškinęs, už tokias nedėkingas išvaizdos permainas galįs "padėkoti" ne kam kitam, o... daktarams, gydžiusiems sveikas (!) kepenis, skyrusiems didžiules stiprių vaistų dozes... Kur Alvydas bebuvo, su kiek žymiausių pasaulio mokslininkų - genetikų bebendravo, kokiuose tik šou bedalyvavo, kokių patarimų besulaukė - jokios ženklesnės naudos... Negana to, Alvydui teko iškęsti ne tik staigius išvaizdos pasikeitimus, bet ir nelengvas skyrybas su žmona... Anot Alvydo, būtent netikėtas jo veido pasikeitimas ir tapo pagrindine skyrybų priežastimi... Tačiau nors gyvenimas šio vyro nelepina, kultūros namuose šiuo metu dirbantis Alvydas liūdėti nelinkęs - labai daug dirba (Alvydo hobis - elektronikos prietaisų taisymas), svajoja apie privataus verslo sukūrimą ir drąsiai kuria ateities planus, tarp kurių įvardijamas ir jaukaus šeimyninio lizdelio susukimas...
- Tai kas, kad atrodau gerokai vyresnis, - suskubo paaiškinti ponas Alvydas. - Širdyje man, kaip ir pase, tik trisdešimt treji! Be to, yra sakoma, kad vyras būtų bent už velnią gražesnis - ir jau gerai...
Alvydas Gudeliauskas nepraranda vilties, jog ateityje, kylant medicinos lygiui, medikai įstengs padėti ir jam. Jei ne Lietuvos gydytojai (iš pastarųjų Alvydas sakė sulaukęs mažiausiai pagalbos ir dėmesio), tai gal užsieniečiai...
Iš kultūros namų patraukėme į Jiezno biblioteką. Nespėjome bibliotekininkės Aušros Mineikienės pasiteirauti, kas esąs uoliausias skaitytojas, kaip mums iš paskos į biblioteką įžengė jauna graži mergaičiukė su glėbiu knygų rankose. Šeštokė Evelina Končeiko, pasirodo, ir yra pati didžiausia knygų mylėtoja Jiezne!
- Skaitau nuo šešerių metų, imu viską iš eilės, - šypsodamasi ėmė pasakoti Evelina. - Bet labiausiai patinka pažintinės knygos ir enciklopedijos.
Kur pigiausias "kaukolinis"?
Evelinos pavyzdžiu galėtų pasekti ir Jiezne veikiančių vaikų globos namų ar specialiosios internatinės mokyklos auklėtiniai - tikrai neprašautų pro šalį. Tačiau šių įstaigų moksleiviai, kaip sužinojome iš Jiezno policijos nuovados viršininko Jono Liuizos bei tyrėjo Dainiaus Šimansko, dažniau linkę krėsti eibes, nei paimti į rankas knygą. Pasak J. Liuizos, "internatinukai" nevengia ir pavagiliauti, ir patriukšmauti, ir alučio ar kai ko dar stipresnio paragauti. Paėmusieji "ant drąsos", žiūrėk, ima ir negrįžta į laikinuosius namus, o bėglių ieškoti tenka ne kam kitam - nuovados pareigūnams...
Anksčiau buvo bepigu - nuovadoje dirbo beveik dvi dešimtys policininkų. Dabar palikti tik du! Taigi darbo - per akis! Ką ten jaunimas - pareigūnai vargsta ir su Jiezno senimu! Tai, žiūrėk, du "pijokai" susikibo, vienas kitam nosį sugurino; tai kokia moteriškė atlėkė su pareiškimu, kad vyras pas "svetimą bobą" pradėjęs vaikščioti... O kiek laiko ir jėgų atima nesibaigiantys reidai pas "pilstukininkes", tiesiog žudančias Jiezno vyrus, išskiriančias šeimas...
Va va, pilstuko prekeivės mus kaip tik ir domina! Ar daug tokių "taškų" Jiezne yra? Gal gerbiami tvarkdariai išduotų, kokiu adresiuku "kaukolinio" būtų galima įsigyti pigiausiai?
- Och, ir jūsų norai, - nusikvatojo nuovados viršininkai. - Kad "taškų" netrūksta - neneigsime, bet adresų tai jau tikrai nepasakysime - ieškokitės patys... Tik kažin, ar gausit - gi nepažįstamiems nepardavinėja!
Ką daugiau po tokių nuovados viršininko žodžių begalvoti, jei ne tai, kad vietos "samagonščikai" duoklę moka laiku ir reguliariai!
- Na, dar ką išsigalvosit! - pyktelėjo ir Jonas Liuiza, ir Dainius Šimanskas. - Niekas nesiūlo jokių kyšių! Be to, ir patys nepriimtumėm! Tokie pažeidėjai baudžiami pagal įstatymą! Už antrą pričiupimą bauda gali siekti net iki 4 000 litų!
Tik kad, girdi, nelabai lengva įrodyti, jog pensininkės Ona ar Agota tikrai prekiaujančios pilstuku. Reikia nenuginčijamų įkalčių! O iš kur juos paimsi, jei "mėtytos ir vėtytos" bobelės puikiai išstudijavusios, kokį svaigalų kiekį galima kambaryje laikyti, kad niekas neprisikabintų. Maža to, jei nėra prokuroro sankcijos daryti kratą, vidun niekas neįsileis, o per prievartą vidun brautis neturi teisės net uniformuotas pareigūnas! Taip senikės policininkus ir "išdūrinėja"...
Na, o kaip sekasi spręsti šeimyninius konfliktus? Ką gerbiami pareigūnai pataria į meilės trikampį įsivėlusiems Jiezno "donžuanams"?
- O ką tokiais atvejais patarsi, - atsidūsta nuovados viršininkas. - Argi nurodysi vyrui mylėti tą, o ne kitą moterį? Beviltiška... Va smurtautoją tai galime sudrausminti - pravedame profilaktinį pokalbį. Oho, kaip ne kuriems padeda...
Kas gi čia per stebuklai? Ko gero, policininkai smurtautojus auklėja šiems suprantamiausiu būdu - kumščiais į pasmakrę?
- Ką jūs! To dar betrūko! - vėl surimtėjo nuovados viršininkas. - Kiek metų dirbu policijoje, nėsyk nesu pakėlęs rankos prieš žmogų! Apskritai šiais laikais tai jau nebemadingas reikalas - nebent "prie ruso" kas nors panašaus "paauklėdavo"...
Pareigūnai užsiminė niekaip nesuvokiantys, kodėl Jiezno krašto žmonės tokie patiklūs - kaipmat užkimbantys ant sukčių meškerės. Esą kalbėk nekalbėjęs - vaikams padovanoti gaili, o aferistams gera valia atiduoda visas santaupas; jei šie paprašytų, ko gero, ir paskutines kelnes nusimautų...
Pasirodo, pastaruoju metu Jiezne šmirinėja "eurų keitikai" - vienai senutei sukčiai negrąžintinai "iškeitė" pusšešto tūkstančio litų, kitai - dar daugiau. Kai moterėlės susizgribo, kad apvogtos, nedorėlių pėdos jau buvo ataušusios...
Kaip ir buvo galima tikėtis, Jiezno seniūnijos pastate įsikūrę nuovados pareigūnai užsiminė nieko nežinantys ir apie seniūno Arūno Vaidogo konfliktą su Anastazija iš Sodonių. Jie vienu balsu paneigė ir miestelyje išgirstus pletkus, neva ponas Arūnas kada ne kada nuskriaudžiąs ir savo antrąją išrinktąją.
- Iki šiol nesame gavę jokio jos pareiškimo, vadinasi, tai - netiesa, - tvirtai pareiškė nuovados viršininkas.
Papramogauti - ir į diskoteką, ir į barą
Nesinori baigti rašinį tokia liūdna gaida - apie pykčius, nesutarimus, vizitus pas policininkus... Pabandykime pasiaiškinti, kur jiezniškiai linksminasi, pramogauja?
Pasak skaitytojui jau pažįstamo kultūros namų darbuotojo Alvydo Gudeliausko, miestelio jaunimas noriai renkasi į diskotekas, o vyresnieji "kultūrinasi" lankydami šokių, muzikos, dramos ir kitokius kolektyvus. Jiezne netrūksta renginių - tik spėk visuose sudalyvauti! Na, o vakarop galima ir į vienintelį, bet gerą barą užsukti... Kodėl gerą? Ogi dėl to, kad čia verdama ypatingo skonio ir aromato kava (kolega Rimantas tuo įsitikino), o, svarbiausia, pardavinėjamas kokybiškas, bet nebrangus alus. Štai "Kalnapilio Grant" bokalas - tik pustrečio lito; "7,30" - dar pigiau - vos 1,30 lito! Kepsniai taip pat įvertinti "kapeikomis", nors ir mėsos gabalas - nepermatomas, ir daržovių - kalnas! Nepaisant to, kaip pasiguodė šio baro savininkė Laimutė Beliūnienė, lankytojų nėra daug, taigi apyvarta - menka... Jei ne "gerai stovinčios" langų gamintojos "Doletos" darbininkai (tiesa, jie pietų metą čion užsuka ne alaus, o skaniai ir sočiai papietauti), baras greičiausiai jau seniai būtų bankrutavęs. Mat kaip svarstė baro savininkė Laimutė, kiekvieną centą skaičiuojančiam miestelėnui vis dėlto yra skirtumas, ar siurbčioti alutį bare, ar parduotuvėje už tą pačią sumą nusipirkti dvigubai didesnės talpos "pūslę"... O kur dar "pilstukininkės"! Šitos "prekybininkės" esą jau seniai nukonkuravusios barą - "nunešusios" didžiąją dalį klientų... Kaip sakoma, rinkos ekonomika, niekam nepasiskųsi - žmonės eina ten, kur pigiau...
