Sigitas STASAITIS
Senieji šiauliečiai pasakodavo, jog per Antrąjį pasaulinį karą daugelis pagal garsą atskirdavo, kieno - rusų ar vokiečių - lėktuvai atskrenda bombarduoti priešo pozicijų. Karas baigėsi, šiauliečiams teko pratintis vien prie rusiškų lėktuvų kauksmo. Atgavus Nepriklausomybę dešimtmetį pasimėgavę ramybe Šiauliai vėl dreba nuo lėktuvų variklių gausmo. Šiandien Šiauliai - nebe šiaip eilinis provincijos miestukas, o miestas prie NATO karinio oro uosto! "Kranklio" korespondentas gavo užduotį išsiaiškinti, ką dar, be triukšmo, į Šiaulius atskraidino NATO naikintuvai. "Akistata" pirmoji publikuoja slaptą žemėlapį, kuri Lietuvos dangaus dalis paskirta NATO kariškių oro erdve.
Prieš dešimtmetį, kai iš Šiaulių išskrido paskutiniai Rusijos kariškiai, vienu metu prie ištuštėjusio oro uosto esančio Zoknių rajono butų kainos buvo pakilusios, mat pasklido gandas, jog Šiauliuose bus civilinis ar karinis Vakarų lygio oro uostas, tad jei ne šį, tai kitą mėnesį užplūs tūkstančiai vakariečių, karininkų, kurie Zokniuose butus pirks tuzinais nesiderėdami. Tai turėjome kvailo entuziazmo! Tačiau Vakarai vis nesirodė, entuziazmą veikiai pakeitė depresija. Butų kainos ne tik Zokniuose, bet ir visuose Šiauliuose katastrofiškai nuvertėjo, na o tuščiame oro uoste viską, ką tik panešė, ištampė vagys. Po to buvęs žymus Šiaulių meras ir dar žymesnis lakūnas (bet labiausiai pasižymėjęs kaip avantiūristas) A. Lankauskas inicijavo Zoknių oro uosto atstatymo darbus. Sumerkus 20 milijonų biudžeto litų Šiauliai įgijo atnaujintą oro uostą, su kuriuo miestas nežinojo ką veikti. Lėktuvų nebuvo, nuostoliai užaugo tiek, jog oro uostą valdanti savivaldybės įmonė bankrutavo.
Ir štai išaušo 2004-ųjų kovo 29-oji - Šiaulių istorijai žymi diena. Tądien iš Belgijos atskrido 4 naikintuvai F-16, Šiaulius pavertę ne tik miestu prie Kryžių kalno, bet ir miestu prie NATO oro bazės. Tądien daugeliui šiauliečių atsivėrė akys, tiksliau - ausys. Pasirodo, tie naikintuvai triukšmauja! Kaip reikės gyventi? Juokingiausia, kad F-16 triukšmauja nė kiek ne daugiau nei kaukdavo rusiški migai. Net mažiau, nes skraido vos 4, o rusų lėktuvai kildavo dešimtimis. Tačiau sovietmečiu negalėjai niekam skųstis, o dabar - demokratija, tad lok sau kiek tinkamas. Jau pačią pirmą narystės NATO dieną keli pensininkai bėgo skųstis į savivaldybę. Be reikalo vargo, mat savivaldybė - ne NATO būstinė, F-16 kaip skraidė, kur jiems reikia aplink miestą, taip skraido. Ir skraidys!
Matydama, jog nepasitenkinimas triukšmu didėja, atskridėlių vadovybė surengė susitikimą su visuomene ir atskleidė savo planus. Į susitikimą atvyko du jauni pilotai, jų vadas majoras Oliveris van der Lindenas ir vos pusšimtis miestelėnų.
Žinoma, visus labiausiai domino klausimas, kur NATO naikintuvai skraidys. Sovietmečiu rusai būtų paaiškinę paprastai: visur, kur tik mums reikės. Ir būtų pridūrę trumpą neišverčiamą žodelį. To paklaustas NATO majoras išsitraukė kompaktinę plokštelę, įkišo į nešiojamą kompiuterį ir įjungė projektorių. Netrukus ant sienos nušvito didžiulis Pabaltijo žemėlapis. Aplink Šiaulius nupieštas raudonas truputį įžambus stačiakampis, kurio viena vertikali kraštinė baigiasi ties Panevėžiu, kita - ties Telšiais, viršutinės kraštinės šiaurėje sutampa su Lietuvos - Latvijos siena, o apatinė nusidriekusi ties Kelme.
- Tai mums, NATO karinėms pajėgoms, skirta skraidymo zona, - per vertėją paaiškino karininkas. Joje 3 kilometrų aukštyje ir aukščiau galime sukti ratus kiek tinkami, nors paprastai nepramogaujame, skrendame patruliavimo maršrutu pro Rygą iki Estijos. Klausimų yra?
Kažkoks jaunuolis, iš pūkuotos panosės sprendžiant - abiturientas, pademonstravo, kad apie Lietuvos žemėlapį išmano kaip Australijos aborigenai apie Grenlandiją. Atsistojęs jis pareikalavo pasakyti, koks ką tik parodyto stačiakampio perimetras. Karininkas tik sumirksėjo ir ėmė kartoti apie 3 kilometrų aukštį. Jaunuolis nerimo išsiduodamas, kad nežino, kiek kilometrų nuo jo gimtojo miesto iki Panevėžio ir Telšių. Jis to paties ėmė kamantinėti angliškai. Žmonės salėje įsitikino, kad šiuolaikinis jaunimas užsienio kalbas moka geriau nei Lietuvos geografiją. Karininkas tik skėstelėjo rankomis, už jį moksleiviui patys šiauliečiai paaiškino, kad iki Panevėžio - 100 kilometrų. Kita moksleivė vos neapsiverkė išgirdusi, kad gyvenimui nusistovėjus, F-16 iš Šiaulių planuoja per parą po du skrydžius: vieną - dieną, vieną - naktį. Oi, pažadins!
- Na, naktį skrisime gal kartą per savaitę, - patikslino karininkas, tačiau jo akyse buvo galima perskaityti, kad kariškai skraido ne pagal savo norus, o pagal įsakymą.
Dar vienas mokinukas pasiteiravo, kodėl NATO negalėtų Lietuvai padėti įsigyti savų naikintuvų F-16... Et, tas jaunimas. Gyvendami iš tėvų kišenės absoliučiai nesigaudo apie kainas - kodėl belgai turėtų dovanoti po 25 milijonus litų kainuojančius lėktuvus, jei patys juos iš amerikiečių ne dovanai gavo? O kiek dar milijonų kainuotų lėktuvų priežiūra, pilotų mokymas ir ginkluotė? Ne mūsų nosiai! Tačiau vienas dalykas džiugina. Į Šiaulius atskridę F-16 pagaminti prieš 15 metų ir net anksčiau. Smagu tai žinoti, nes lietuvio šiauliečio automobilis irgi tokio pat senumo. Vienintelis skirtumas - lietuvis už savo seno tranto priežiūrą kasmet tikrai nemoka po 200 000 litų...
Tačiau moksleivių naivumas nublanko atsistojus vienam pensininkui. Jis ėmė reikšti priekaištus antrą savaitę Lietuvoje esantiems kariškiams, kad jie... neišmokę lietuviškai. Tiesa, jam ir pačiam buvo sunku kalbėti šia kalba - pernelyg nuo degtinėlės buvo apsunkęs liežuvis. Pensininkas ilgokai nerišliai kalbėjo. Visi salėje suprato mintį taip (net NATO kariškiai, nors jiems niekas neišvertė): nuo pagirių kartais galva ir taip plyšta, o čia dar tie naikintuvai riaumoja...
Išgirdę, kad NATO naikintuvai branduolinio ginklo neatsivežė ir apskritai tik patruliuos saugodami Pabaltijo oro erdvę, šiauliečiai nusiraminę išsiskirstė. O žurnalistas patraukė per barus, kad išsiaiškintų, kiek užsieniečiai atgaivino miesto ekonomiką. Keista - vakare baruose belgų nebuvo nė kvapo. Pasirodo, tądien jie autobusu vyko į ekskursiją Vilniun. Kai pagaliau bare pavyko sutikti kelis karininkus, jie paaiškino, kas ir kaip. Tik fotografuotis atsisakė. Vieno belgo žodžiais, į Šiaulius atvyko 5 pilotai, 30 technikų, 10 operatorių, 9 ugniagesiai, keli vadai su adjutantais, 3 kuro užpylėjai - iš viso 70 žmonių. Vakaroti baruose mėgsta toli gražu ne visi ar bent jau ne kasdien.
- Todėl net jūsų chuliganams sunku mūsiškius nutykoti, - juokėsi belgas. - Tik niekam nepasakok - po tų dviejų incidentų mums įsakyta šiukštu neprisigerti ir apskritai mieste vaikščioti po kelis. Ar nešiojamės ginklus? Negaliu pasakyti, nes dar parašysi į laikraštį. Ne, neturim. Nėra prasmės. Kelių blaivių ir taip niekas nepuls, o išgėrusiam į chuliganą geriau nešauti - dar patį apkaltins. Ir ginklą gali atimti.
Štai tau ir NATO jėga! Kariškiai pasiruošę atsukti antausiui kitą skruostą...
Permainomis nepatenkintos ir Šiaulių prostitutės. Jos korespondentui prasitarė, jog daugelis atvykėlių yra per 30 metų, vedę ir jas labaaaai jau retai kviečia. Per retai. Policijos šmeižtas, kad jos iš belgų prašo didesnę kainą. Atvirkščiai - kariškiams merginos atsiduotų net su nuolaida, nes tie vyrai labai kultūringi - negrubūs, nesikeikia lyg šiauliečiai, pavaišina ir net - kur tu Lietuvoje matęs! - po sekso arbatpinigių įbruka! Mergelės iš provincijos gali į Šiaulius neskubėti - darbo nebus...
Barų savininkai irgi netrykšta entuziazmu. Nors kariškiams mūsų gėrimai pigūs, jie geria pagal rangą - kuo aukštesnis laipsnis, tuo mažiau. Kartais vos vieną bokalą alaus per vakarą.
Taigi mums įstojus į NATO, Šiauliuose niekas nepasikeitė. Atsigavo tik vienas viešbutis. Barai, kavinės, parduotuvės ir prostitutės iš belgų tikrai neišsilaikytų. Kas lieka šiauliečiams? Pakenčiamas triukšmas. Tačiau ne veltui publikacijos pradžioje paminėjome senelius, kone kasnakt girdėdavusiems tai rusų, tai vokiečių bombonešių gausmą. Mūsų, mažos tautos, toks likimas. Nenorėsime priprasti prie NATO naikintuvų triukšmo - po kelerių metų neišvengiamai išgirsime atskrendančius rusiškus lėktuvus. Ir ne todėl, kad jie - rusų. Paprasčiausiai tokia žmogaus natūra - didelės tautos visais laikais siekė ir siekia pajungti mažus kaimynus. Prieštaraujantieji te pasiima istorijos vadovėlį...
S. Stasaičio nuotr.
Susitikti su NATO kariškiais atėjo vos per pusšimtį šiauliečių.
(NATO-01); Pirmą kartą publikuojamas žemėlapis, kurį nufotografavo "Akistatos" korespondentas. Raudonas stačiakampis apie Šiaulius - NATO skraidymams skirta zona. Prie Rusijos sienos F-16 leidžiama priartėti 24 kilometrus.
(NATO-02); Neblaivus pensininkas piktinosi, kad belgai Šiauliuose jau 3 savaitės, o dar nemoka lietuviškai.
(NATO-03);
Nuo kai kurių šiauliečių klausimų majoras atrodė kiek sutrikęs, o išgirdęs klausimus apie naikintuvų techninius duomenis apsimetė nežinąs atsakymų.
(NATO-04); Jauni pilotai akimis ryja šiaulietes...
(NATO-05); NATO adjutanto R. Lycke nuotr. Atskridę F-16 ginkluoti raketomis oras - oras. "Sidewind" (dešinėje) numuš priešo lėktuvą esantį už 15 kilometrų, o galingesnė ir didesnė raketa "Amraam" pasieks taikinį net už 30-50 km
(NATO-06); NATO adjutanto R. Lycke nuotr.
NATO lėktuvai darbo duoda ne tik belgams - lėktuvus bei oro uostą saugo, skrydžių valdymo bokšte sėdi mūsų tautiečiai.
(NATO-07).
