Remigijus RAINYS
1954-aisiais Ariogaloje įkurta melioracijos stotis išsiplėtė 1963 metais, kai buvo panaikintas ir prie Raseinių prijungtas Ariogalos rajonas. Susijungusių melioratorių tarnybų bazė buvo palikta Ariogaloje, nes valdžia nusprendė, kad nebūtinai visos įstaigos privalo burtis rajono centre, be to, netoliese buvo žvyro karjeras. Naujojo gamybinio darinio direktoriumi buvo paskirtas jau nuo 1961 metų Ariogalos melioratoriams vadovavęs Antanas Siudikas, kurio vardas siejamas su vėlesniu miestelio suklestėjimu. Raseinių melioratorių klestėjimo laikotarpiu A. Siudikas vadina 1970 - 1990 metus. Tuomet melioratoriai kasmet paklodavo drenas 4 800 - 5 000 hektarų plote, dar tiek pat hektarų nukalkindavo, nutiesdavo apie 30 kilometrų kelio, dar 20 kilometrų išasfaltuodavo. Paskaičiuota, kad ariogališkiai Raseinių, Šilalės, Kelmės rajonuose nusausino per 100 000 hektarų žemės ir nutiesė 800 kilometrų vietinių kelių. Sumanus darbų organizatorius Antanas ne kartą buvo viliojamas aukštomis pareigomis ir atsakingais postais, tačiau liko ištikimas Ariogalai ir darbui, kurį išmanė geriausiai. Miestelį papuošė daugiabučiai namai, parduotuvė, stadionas ant specialiai sutvirtinto Dubysos kranto. Daug lėšų buvo skiriama miestelio aplinkai tvarkyti. Antano Siudiko sodyba kelerius metus iš eilės buvo pripažįstama gražiausia Ariogalos seniūnijoje. Pats šeimininkas tikina, kad tai jo žmonos Zitos, anksčiau dirbusios buhaltere, o dabar pensininkės, nuopelnas, nors ir pats, per nepabaigiamus darbus jau "sutaupęs" atostogų net už penkerius metus, suranda laiko pasodinti vieną kitą medelį ar nupjauti žolę.
Dabar melioracijos darbams skiriama vis mažiau lėšų, todėl Ariogalos melioratoriai, pasivadinę specialiosios paskirties akcine bendrove "Raseinių melioracija", naujų plotų nebesausina.
Iki 220 darbuotojų sumažėjęs kolektyvas išeitį surado - stato mažąsias hidroelektrines pagal šalies ir užsienio bendrovių užsakymus. Ariogališkiai jau pastatė Angirių 1 100 Kw galingumo hidroelektrinę ant Šušvės upės Kėdainių rajone, 550 Kw galingumo hidroelektrinę ant Obelies netoli Kėdainių ir 500 Kw galingumo hidroelektrinę ant Mūšos upės Pasvalio rajone pagal norvegų firmos "Balticum Construction" užsakymą. Jau pradėti darbai pagal Kauno UAB "Hidroenergija" užsakymą - statoma Plikių hidroelektrinė ant Gynevės kranto. "Raseinių melioracija" finansuos bei atliks visus darbus užtvenkdama Luknę. Ten iškils 165 Kw galingumo Kaulakių hidroelektrinė. Darbų daugėja, tad atsiranda vilties, kad Ariogala ateityje taps ne tik buvusių melioratorių, bet ir hidroenergetikų centru.
