Remigijus RAINYS
Giltinė panevėžiečių sugyventinių Dainiaus Dragūno (24 m.) ir Ilonos Kareivienės (43 m.) laukė pasislėpusi krūmuose prie B. Sruogos gatvės 5-uoju numeriu pažymėto namo, kur, be šios porelės gyvena Dainiaus tėvas Vytautas ir močiutė Janina. Šį kartą savo dalgį nelaboji buvo įdavusi devyniolikametei Dovilei Petronytei ir jos sėbrui Egidijui Juodiškiui (23 m.).
Į siaurutę gatvelę Panevėžyje, Rožių kvartale, iš viešnagės pas savo bičiulius sugyventiniai sugrįžo jau po 23 valandos. Abu buvo gerokai išgėrę, todėl iš karto nesusigaudė, kas vyksta, kai iš už šalia vartelių augančių krūmų staiga išniro du šešėliai. Jau gerokai vėliau, ligoninėje gydoma Ilona sakė, kad Dovilę atpažino tik tada, kai ši, sudavusi jai į veidą, parvertė ant žemės ir ėmė spardyti kojomis.
"Bėk, Dainiuk, bėk!" - šaukė Ilona net nepagalvojusi, kad kas nors bloga gali nutikti ir jai pačiai, nes suprato, kad jie buvo užpulti tik siekiant atkeršyti Dainiui. Mat prieš kurį laiką, kai D. Dragūnas ir I. Kareivienė neilgam buvo susipykę, Dainius trumpai draugavo ir su D. Petronyte, tačiau vėliau ją pametė, todėl šioji ne kartą grasino vaikinui atkeršyti. Maždaug prieš metus ir kelis mėnesius Dovilė jau buvo užpuolusi Iloną, ją žiauriai sumušė bei iškeikė paskutiniais žodžiais. Tuomet ši, anot Ilonos, neprognozuojama jauniklė, kurios I. Kareivienė tikina policijai neapskundusi tik gailėdama jos mažamečių vaikų, ketino atsiskaityti ir su Dainiumi, bet vaikiną išgelbėjo Temidė, eilinį kartą pasiuntusį jį už grotų. D. Dragūnas metams sėdo už dviračių vagystę ir į Panevėžį sugrįžo tik šių metų vasarą. Vyrukas dar nebuvo spėjęs net išsiimti naujo paso, nors šiam tikslui pasiskolinti pinigų jau buvo nuvažiavęs pas Subačiaus apylinkėse gyvenančią mamą. Du kartus jau teistas jaunuolis garsėjo ne tik kaip vagišius, bet ir kaip mėgėjas įsivelti į muštynėmis pasibaigiančius konfliktus. Dainiaus močiutė Janina Žygienė, nuo pat mažumės besirūpinanti anūku, sakė, jog ji ne kartą ragino vaikiną mesti tas išdaigas ir eiti dirbti, tačiau šiam terūpėjo tik išgerti ir pasimušti. Tiesa, prieš močiutę rankos D. Dragūnas nekeldavo, tačiau visokiausių žodelyčių ir net grasinimų padegti namus senoji prisiklausė ligi valiai. Janina nepritarė ir Dainiaus pasirinkimui gyventi su kone dviem dešimtmečiais vyresne už save moterimi, kurios iš anksčiau sugyventus trylikamečius dvynukus augina jos tėvai, tačiau anūkas nepaisė ne tik jos, bet ir tėvo nuomonės.
Tą naktį, kol Dovilė mušė Iloną ir keikdamasi tampė ją už plaukų žvyruota gatve, bei galiausiai smeigė peiliu į pilvą, D. Petronytę atlydėjęs Egidijus Juodiškis, kaip manoma, "aiškinosi" santykius su D. Dragūnu. Ilgos kalbos tarp vyrų nebuvo, nes Dainius vėliau buvo aptiktas prie pat vartelių. Ant nugaros be gyvybės ženklų gulėjęs vyriškis buvo gavęs du peilio dūrius į nugarą ir vieną - į krūtinę. Eksperto teigimu, pastarasis dūris buvo lemiamas - jaunuolis mirė vietoje. I. Kareivienė dar sugebėjo pareiti į Vytauto Dragūno namus ir susmuko lovoje. Vytauto paklausta, kur Dainius, moteris nesugebėjo ištarti nė žodžio ir tik tada vyriškis pastebėjo, kad ji plūsta kraujais. Išgirdęs kieme žmonių balsus vyriškis išėjo į lauką ir pamatė prie pat durų gulintį sūnų. Pamanęs, kad girtas sūnus miega, vyriškis ragino jį keltis ir eiti į vidų, tačiau netrukus pasirodė greitoji pagalba. Atskubėję medikai konstatavo D. Dragūno mirtį. Manoma, jog medikus iškvietė pati D. Petronytė, kuri vėliau bandė prisiimti ir visą atsakomybę už nakties įvykius, nes Egidijus Juodiškis iš nužudymo vietos pasišalino. Greitosios pagalbos ekipažas į ligoninę išgabeno Iloną Kareivienę, kuri buvo skubiai operuota. Paaiškėjo, kad moteriai perdurtos kepenis, gydytojams teko susiūti beveik penkių centimetrų pločio žaizdą. Jos gyvybei pavojus nebegresia, tačiau baiminamasi galimų komplikacijų.
Dovilė Petronytė net nemėgino slapstytis ir buvo sulaikyta tiesiog nusikaltimo vietoje, o Egidijaus Juodiškio ikiteisminį tyrimą pradėjusiems pareigūnams teko gerokai paieškoti. Jis įkliuvo tik kitos dienos rytą ir buvo uždarytas į areštinę. Šis jaunas žmogus anksčiau jau teistas už kitą sunkų nusikaltimą. 1999 metų vasarą Egidijus drauge su grupe draugų įsiveržė į vienos 24 metų panevėžietės namus ir jėga ją pagrobė. Vaikinai ketino pasismaginti su jiems pažįstama lengvo elgesio mergina, tačiau sumaišė adresą ir pataikė į niekuo dėtos moters butą. Klaidos taisyti stipriai išgėrę vyrukai nepanorėjo ir savo auką nešte išsinešė nepaisydami jos maldavimų pasigailėti bei to, jog tame pačiame kambaryje miegojo užpultosios dvejų metų sūnus. Vėliau nukentėjėlė atpažino, jog ją nešė ir į gatvėje laukusį automobilį grūdo būtent E. Juodiškis su kitu nuteistuoju Liutauru Gabšiu. Kompanija pagrobtąją nusivežė į Berčiūnus ir upės pakrantėje apiplėšė, o vėliau pasiguldė ant automobilio variklio dangčio ir pakaitomis žagino. Smurtininkai grasino, jog savo auką paskandins, tačiau po to nusivežė ją į vieną butą Parko gatvėje ir visą naktį prievartavo toliau. Tik paryčiais, kai visi kankintojai sumigo, buto šeimininkas pagailėjo merginos ir ją išleido. Jau tą patį rytą visi įtariamieji smurtininkai pateko į policijos rankas. Egidijus Juodiškis buvo nuteistas 6 metams laisvės atėmimo. Dėl amnestijos bausmė sutrumpėjo metais, tačiau į laisvę jis išėjo gerokai anksčiau.
