Alytaus pataisos namai atšventė 50-metų jubiliejų. Per šventines iškilmes buvo parodytas dokumentinis filmas apie įkalinimo įstaigos istoriją, pataisos namus sveikino daug svečių, tarp jų ir teisingumo ministras Petras Baguška. Dar prieš tai apsilankyti įstaigoje buvo pakviesti buvę kalėjimo darbuotojai. Jie apžiūrėjo pasikeitusius nuteistųjų gyvenamuosius korpusus, aplinką.
Ypač žaismingai prisiminimus apie darbą kolonijoje pasakojo 1963 - 1971-aisiais įstaigos viršininko pavaduotoju buvęs Vytautas Rauba. Garbaus amžiaus senolis, turintis stebėtinai gerą atmintį, mena daug pirmaisiais kolonijos gyvavimo metais joje dirbusių žmonių pavardžių, tuometinių nuteistųjų elgesį.
"Atliekantieji bausmę rydavo šaukštus, termometrus, vinis, būdavo šviečiami rentgenu, ir aparatas rodydavo prarytus daiktus, tačiau šie nuteistiesiems iš organizmo pasišalindavo natūraliai. Man baisiausia būdavo, kad neprarytų smulkių staklių detalių. Prisipažinsiu, būgštavau ne dėl kalinių, bet kad staklės nesugestų. Dėl to matomoje vietoje pastatėme tris dėžes vinių - tegul sau ryja. Ir ką jūs manote, tos vinys nuteistųjų visai netraukė", - šmaikščiai dėstė V.Rauba.
Jis, kalbėdamas apie kalinių protesto formas, įvardijo vieną itin įdomią: "Įsigudrino įsiropšti į ąžuolus - prisiriša, pasiėmę džiūvėsių, rūkalų, ir iškrapštyk, jei nori. Bet tuo metu netgi patiems išlipti buvo vienintelis stimulas - žirnių sriuba su troškiniu. Likimo draugų sėdėdami ąžuoluose klausdavo, ko šiandien bus duodama valgyti. Jei žirnių sriubos su "tušonke" - patys atsiraizgydavo ir išsiropšdavo".
Pataisos namuose bausmę šiuo metu atlieka 1130 asmenų. Dirba 310 darbuotojų - daugumą sudaro prižiūrėtojai ir vyresnieji pareigūnai.
"Pastaruosius 5 metus nuteistųjų mažėja. Tiek, kiek dabar yra, niekada nekalėjo. Tam įtakos turėjo liberalesni Lietuvos baudžiamieji įstatymai. Už menkesnį nusikaltimą iškart neteisiama laisvės atėmimu, o taikomos kitos įstatymais numatytos bausmės", - sakė 5 metus kolonijai vadovaujantis Kęstutis Jasmontas. Jo teigimu, tarp nuteistųjų pagerėjo kriminogeninė padėtis. Anksčiau per metus būdavo užfiksuojama 330 kriminalinių įvykių - smurto, sužalojimo, sumušimo, grupuočių tarpusavio konfliktų. Dabar tokių būna apie 30 per metus. Kasmet vis daugiau užkardoma narkotinių medžiagų patekimo įvairiais būdais atvejų. Praėjusiais metais kolonijoje ŽIV užsikrėtė du nuteistieji, šiemet - nė vienas.
"Kasmet iš kolonijos išleidžiame apie 600 nuteistųjų. Ne visi jie įsitvirtina gyvenime, daro naujų nusikaltimų, bet maždaug pusė įgyja specialybes, įsidarbina Lietuvoje, išvažiuoja į užsienį dirbti. Man labai džiugu, kai buvę auklėtiniai į įstaigą atvyksta su darbo reikalais, dėvintys darbo drabužius su vienų ar kitų įmonių simbolika. Tada įsitikiname, kad mūsų įstaigos darbas turi poveikį ir nenueina veltui", - kalbėjo K.Jasmontas.
Liūdniausia, kad per pastaruosius 7 metus dėl nekeltų ir mažų atlyginimų kolonija praranda pareigūnus, į kuriuos jau būna daug investuota. "Darbo užmokesčio dydis neatitinka tikrojo gyvenimo", - teigė direktorius. Prižiūrėtojai į rankas gauna apie tūkstantį, vyresnieji pareigūnai - iki pusantro tūkstančio litų. Pernai įstaigą dėl menkai mokamo darbo paliko per 40 pareigūnų. Šią savaitę iš darbo išėjo trys, dar trys pateikę prašymus atleisti. Dabar pataisos namuose padėtis tokia: dirba naujokai ir seni profesionalai, nes viduriniokai išsibėgiojo. Šiuo metu trūksta dešimties prižiūrėtojų.
Bene įdomiausia tai, kad praėjusių metų pabaigoje pradėjo dirbti moterys. Į pataisos namus besidarbinantiems pareigūnams (vyrams ir moterims) keliami tokie patys reikalavimai, kaip ir į kitas vidaus reikalų sistemos įstaigas. Moterys turi būti stiprios įvairiapusės sveikatos, privalo mokėti naudotis ginklu. Jau 17 moterų dirba prižiūrėtojomis, dvi - būrio viršininkėmis. Jų amžius - nuo 20 iki 40 metų.
