Naktis ligoninėje. Budintis gydytojas ramiausiai miega savo kabinete - viskas ramu, tylu. Apie pusę penkių ryto greitosios pagalbos automobilis atveža ligonį. Į tokius ligonius žiūrima itin "šiltai", ypač jei tas ligonis jau savaitę prieš tai sirgo, o ketvirtą valandą ryto staiga panoro gultis į ligoninę. Gydytojas prabudo, paskubom apsivilko chalatą, užsimentė ant kaklo stetoskopą ir išeina iš kabineto pykdamas ant viso pasaulio, o labiausiai - ant Hipokrato. Žiūri į ligonį kaip hiperboloidas į Gariną ir taip švelniai, žmogiškai klausia:
- Na ką, gulsimės ir gydysimės?
Ligonis kažkaip keistai pažvelgia į gydytoją ir ima purtyti galvą:
- Gal ne, daktare. Žinote, man jau geriau. Aš gal grįšiu namo. Nors ir su šlepetėmis, bet man čia netoli.
Ir, pasilaikydamas už sienų, sprunka laukan. Gydytojas labai nustemba: visko pasitaiko - ką baltoji karštinė ištinka, kas ne tokią tabletę praryja, o kas ir nuo gimimo baltų chalatų bijosi... Grįžta į savo kabinetą ir atsitiktinai žvilgteli į veidrodį. O jam ant kaklo užkabintas ne stetoskopas, o spiralė vandeniui kaitinti. Užsimiegojęs sumaišė, tad ligonis, matyt, ne juokais tokių "gydymo priemonių" išsigando.
