Sigitas STASAITIS
Nuo savo namo stogo nukritęs kelmiškis Domininkas Butkus (46 m.) pataikė ant metalinio strypo ir iki kaulo persiplėšė kojos audinius. Smarkiai kraujuojančio vyro gyvybę išgelbėjo Kelmės ligoninės gydytojai, tačiau operuodami padarė lemtingą klaidą - ties keliu arteriją sujungė su vena. Kol atvyko konsultantas iš Vilniaus, kol ligonį parsivežė į savo ligoninę, praėjo net 10 valandų ir be kraujotakos likusi koja mirė. Galėjęs būti lengvai išgydytas dabar D. Butkus visam gyvenimui likęs bekoju invalidu ir nusivylęs mūsų šalies medicinos lėtumu.
Nelaimingai užkrito ant virbo
Domininkas Butkus turi gerą darbą su statybos verslu susijusioje įmonėje, todėl sugebėjo šeimai pastatyti gražų nuosavą namą. Kaip ir dauguma tautiečių, didelę dalį darbų kelmiškis atliko savo rankomis, todėl sausio 1-ąją kambariuose užuodęs dūmų kvapą kaminkrėčio neieškojo, o pats nuskubėjo ant stogo patikrinti, ar neužsikimšęs dūmtraukis. Domininkas nekreipė dėmesio, kad buvo pirmosios Naujųjų metų dienos pusiaudienis ir namuose rinkosi svečiai - kopėčiomis užsikorus ant stogo į kaminą nuleisti prie virvės pririštą plytą - tiek čia to darbo. Deja, pagal piktą likimo įnorį kamino valymas sugriovė tolesnį kelmiškio gyvenimą.
Žmona Aldona Butkienė liko namie. Netrukus moteris išgirdo, jog sudundėjo stogas. Pažvelgusi pro langą moteris patyrė šoką - jos vyras nejudėdamas gulėjo kieme kraujo baloje.
- Paslydęs ir krisdamas nuo stogo net išsigąsti nespėjau, - prisimena A. Butkus. - Buvo gausiai prisnigę, todėl man, besiverčiančiam žemyn, galvoje šmėkštelėjo mintis, kad minkštai pataikysiu į pusnį ir nesusižeisiu.
Taip ir įvyko - "kaminkrėtys" lyg į patalus žnegtelėjo į vėpūtinį ir tikrai būtų likęs sveikas, tačiau prieš tai pataikė ant dar nebaigto balkono, ant kurio dar nėra turėklų, ir kol kas styro į gelžbetonį įlieti plieninės armatūros virbai. Vienas jų nugriuvėliui iki kaulo pervėrė dešinę koją truputį aukščiau vidinės kelio sąnario pusės. Nuo balkono D. Butkus gana minkštai įsivertė į pusnį, tačiau joje liko gulėti plūsdamas krauju.
- Aš viską atsimenu gana miglotai, nes ir prisitrenkiau, ir susižeidžiau, - taip "Akistatai" apie savo išgyvenimus pasakojo Domininkas. - Atsipeikėjęs matau, jog visi aplink bėgioja, iš kojos kliokia kraujas. Pasakiau juosti varžtą, stabdyti kraują. Kažkas virš žaizdos užveržė diržiuką ir aš vėl "atsijungiau".
Operacija nepasisekė
Kelmės greitoji medicinos pagalba atvyko labai greitai. Aptvarstytas sužeistasis iš Kelmės ligoninės Priėmimo skyriaus buvo nuvežtas tiesiai į operacinę. Žaizdą operavo du ligoninės chirurgai. Nuvynioję bintus specialistai pamatė, jog strypas ne tik iki pat šlaunikaulio praplėšė kojos audinius, bet ir nukirto dvi svarbiausias kojos kraujagysles. Chirurgai sėkmingai sustabdė kraujavimą, sudūrė styrančių gyslų galus. Maždaug pusę ketvirtos vakaro darbas buvo baigtas, pacientas nugabentas į palatą.
Po operacijos chirurgas Germundas Galinis kruopščiai apžiūrėjo ligonį. Specialistas sunerimo pamatęs, jog operuotoje galūnėje kraujas necirkuliuoja: sužeistosios kojos pėda buvo blyški ir vėsi, odoje ryškėjo mėlynos dėmelės. Atitinkamuose kojos arterijų taškuose neužčiupęs pulso chirurgas savo nuogąstavimais pasidalino su kolegomis. Gydytojai nutarė skubiai kviesti kraujagyslių specialistą iš sostinės.
Iškviesti iškvietė, tačiau kol iš Vilniaus į Kelmę lengvuoju automobiliu atvyko angiochirurgas Nerijus Markevičius, atėjo aštunta vakaro. Apčiupinėjęs galūnę specialistas tepasiūlė atlikti fasciotomiją - netoli žaizdos poroje vietų prapjauti raumenų apvalkalą - kartais kraujagysles užspaudžia tinstantys audiniai, tokiu atveju pjūviai padeda atstatyti kraujotaką. Fasciotomija nė kiek nepadėjo - koja tik vis ryškiau mėlo. Tuomet N. Markevičius kolegoms pasakė, jog reiktų skubiai atlikti galūnės kraujagyslių nuotraukas bei sudėtingus tyrimus, todėl susižeidėlį reikia skubiai gabenti į Vilnių.
Klaida ištaisyta per vėlai
Kol automobilis su D. Butkum pasiekė Vilniaus universitetinę ligoninę, atėjo pusiaunaktis. Kol buvo padarytos specialios kojos kraujagyslių nuotraukos ir pasiruošta operacijai, surasta perpylimui reikalingo pačios rečiausios AB-IV grupės kraujo, praėjo dar geros dvi valandos. Koja visai pamėlo ir apmirė. Vilniaus angiochirurgai pagaliau trečią valandą ryto atvėrė Kelmės chirurgų susiūtą žaizdą ir pamatė, jog jie suklydę - per klaidą arterija sujungta su vena! Paprasčiau kalbant, dešinė koja ties keliu liko be kraujo (be deguonies ir maisto), todėl jos audiniai ėmė pamažu žūti. Vilniaus angiochirurgai ištaisė klaidą - kraujagysles sujungė teisingai. Šios operacijos metu jau teko pašalinti ir nemažai nekrozuotų (mirusių) audinių, tačiau pagalba pavėluota - kraujotaka atstatyta jau nebegyvoje kojoje. Dar po kelių valandų, išaušus, D. Butkui ėmė progresuoti inkstų nepakankamumas - organizme esant dideliems mirusių audinių židiniams, šie organai - kraujo filtrai - visada nukenčia pirmiausia. Ko tik nedarė gydytojai, tačiau koja nebeatsigavo. Mirė ir kelio sąnarys. Antakalnio ligoninės medikai kelmiškiui pasiūlė pasirašyti sutikimą amputacijai.
- Jei nenupjausime, netrukus iškils pavojus gyvybei, o kojoje prasidės gangrena, kuri plis kūno link, - Domininkui ir jo žmonai buvo pasakyta liūdna tiesa.
Žmogus pasirašė - nebuvo ką rinktis. Praėjus lygiai parai nuo susižeidimo D. Butkus visam gyvenimui tapo invalidu.
Dešinė koja buvo amputuota truputį aukščiau kelio. Žaizda gijo gerai, netrukus kelmiškis buvo išleistas namo. Kelmėje D. Butkų operavę chirurgai ištraukti siūlų atėjo į invalido namus. Medikai kaltės nevertė aplinkybėms, nekaltino konsultanto iš Vilniaus, o vyriškai pripažino suklydę ir nuoširdžiai atsiprašė.
Komisija nustatė trūkumus
Dabar invalidas mokosi gyventi bekojo gyvenimą. Iki nelaimės kelmiškis dirbo statybinėmis medžiagomis prekiaujančioje įmonėje "Šilas". Susitaikęs su lemtimi Domininkas tikisi, kad ir toliau sugebės eiti direktoriaus pavaduotojo tiekimo reikalams pareigas, tačiau nuo namų iki darbovietės maždaug 2 kilometrų kelią jis vargu ar kada benueis pėsčiomis. Ortopedijos įmonėje Kaune D. Butkui jau padarytas pirmasis kojos protezas. Kelmiškis tikisi, kad savo automobilio pavarų dėžę pakeitęs į automatinę, sugebės pasiekti darbą ir toliau sėkmingai gyventi bei dirbti. Invalidui labai padėjo tai, kad atjautė ir moraliai palaiko bendradarbiai. Iki nelaimės Domininkas rimčiau sirgo tik kartą - kai prieš ketvirtį amžiaus armijoje išoperavo apendicitą.
D. Butkaus nelaime domėjosi pats sveikatos apsaugos viceministras V. Žilinskas. Jo pavedimu tyrimą atliko Valstybinė medicinos audito komisija. Neseniai D. ir A. Butkų šeima gavo tyrimo išvadas.
"Chirurgai G. Galinis ir Č. Urbelis viršijo profesinę kompetenciją, uždelsė organizuodami konsultacinę angiochirurginę pagalbą, - rašoma oficialiame rašte. - Šią pagalbą teikusio gyd. A. Markevičiaus sprendimai taip pat maksimaliai nesutrumpino laiko diagnozuojant ir gydant D. Butkų. Nustatyta sveikatos priežiūros organizacijos trūkumų ir pažeidimų Kelmės ligoninėje bei Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje".
Laiške aptakiai priduriama, jog tiek Kelmės, tiek Vilniaus ligoninių administracijoms pavesta išnagrinėti D. Butkaus klinikinį atvejį, pašalinti kontrolės metu nustatytus trūkumus bei pažeidimus ir invalidą raštu informuoti apie taikytas priemones.
Papeiktieji tobulinsis kursuose
Kelmės ligoninė jau atsiuntė raštą, kuriame pranešama, jog "operacija buvo atlikta techniškai neteisingai, operavę chirurgai taikė protezavimo autovena būdą, tuo pažeisdami chirurgo medicininės normos 74-2000 kompetencijos ribas". Kokios tos normos, ką chirurgams reikėjo daryti ar ko nedaryti, rašte netikslinama. Taip pat pranešama, jog Kelmės ligoninės vyriausiojo gydytojo įsakymu chirurgams skyriaus vedėjui Č. Urbeliui ir gydytojui G. Galiniui pareikšti griežti papeikimai. Rašoma ir kaip Kelmės ligoninė taisys pastebėtus trūkumus, kad dar koks nors nelaimėlis neliktų be galūnės - prasižengę chirurgai turės vykti tobulintis į kursus Angiochirurgijos centre.
Į savo gražų baigiamą įrengti namą įsileidęs "Akistatos" korespondentą D. Butkus su žmona daug kalbėjo apie mediciną. Invalidu tapęs D. Butkus ne supykęs ant jį operavusių chirurgų, o nusivylęs pačia mūsų medicinos sistema. Jis prisiminė, kaip sovietmečiu, kai Radviliškio rajone šienpjovė mažai mergaitei nukirto abi kojeles, per kelias valandas buvo suspėta vaiką nuskraidinti į Maskvą ir ten galūnes sėkmingai prisiūti. Dabar Maskva - svetimoje valstybėje. Mūsų laisvoje mažytėje Lietuvoje, kol atvyko konsultantas, kol ligonį nugabeno į sostinę ir ten išsiaiškino apie dvi kraujagysles, koja žuvo. Gydytojų darbas sunkus ir nuo klaidų neapsaugotas. Kas yra matęs rimtas žaizdas, tas supras, kad kraujingoje košėje labai nelengva sugraibyti kraujagysles, sausgysles, fascijas, nervus - ant jų etikečių nėra. Operuojant D. Butkų ir šuntuojant kraujagysles įvyko apmaudi klaida, tačiau žiauriausia tai, jog raumenys - ne smegenys - be deguonies išlieka gyvybingi net kelias valandas ir buvo gražaus laiko apsirikimui ištaisyti. Tačiau akivaizdu, jog toli nuo sostinės rimtai susižeidęs žmogus kol kas mūsų šalyje pasmerktas likti invalidu - audiniai žūva greičiau nei iš Vilniaus ar Kauno atrieda mašina su specialistu.
Nežino, ar verta bylinėtis
Vakarų valstybėse gydant žmones irgi pasitaiko klaidų, tačiau ten medikai apdrausti ir už klaidas milžiniškas kompensacijas moka draudimo kompanijos. Iš D. Butkaus, kaip ir visų mūsų, dirbančiųjų, valstybė mokesčių pavidalu paima per pusę uždirbto atlyginimo. Mums tvirtinama, jog tie pinigai būtini valstybei funkcionuoti, švietimui, medicinai. Mokesčiai nemažėja, o dabar pradėta uždarinėti ligonines, nebedotuojami vaistai, nemokamai nebeteikiama vis daugiau medicinos paslaugų. Neveikia ir Padarytos žalos atlyginimo įstatymas. Valstybinė medicininio audito inspekcija savo rašte nepamiršo paminėti ir apie tai: "Mūsų inspekcija neįgaliota spręsti žalos atlyginimo klausimo. Šį klausimą jums reikėtų spręsti įstatymu nustatyta tvarka teisme".
D. Butkus kalbėjo girdėjęs, jog kol kas Lietuvoje tik vienas žmogus iš ligoninės yra prisiteisęs už numarintą žmogų, todėl abejoja, ar teisme, kurį dabar jam labai sunku pasiekti, ieškosiąs teisybės. Užtai kelmiškis žino, kad Kelmės ligoninė, kaip ir visos kitos, finansuojamos katastrofiškai ir jų biudžete lėšos žalai atlyginti nenumatytos.
P. S. Ruošiant šią publikaciją spausdinti "Akistata" sužinojo apie analogišką nelaimę Radviliškyje - lokomotyvų depe darbininkui V. Kinderiui durys nukirto rankos nervus bei kraujagysles. Kol sužeistasis automobiliu buvo nuvežtas į Vilnių, galūnė žuvo ir ją beliko nupjauti. Apie tai skaitykite kitame "Akistatos" numeryje.
Autoriaus nuotr.
Dėl apmaudžios klaidos jaunas vyras visam gyvenimui liko sunkiu invalidu ir žalos jam niekas neatlygins
(koja.jpg)
