Atgauti prarastą sveikatą visų pirma turi norėti pats ligonis
Po sunkių ligų ar traumų, suteikus būtinąją pagalbą stacionare, ligoniai tolesniam gydymui ir reabilitacijai nukreipiami į sanatorijas, ligoninių Reabilitacijos skyrius. Čia, įvertinus paciento sveikatos būklę ir savijautą, skiriamas gydomųjų priemonių kompleksas, padedantis ligoniui atgauti sveikatą ir sumažėjusį (ar prarastą) darbingumą ar pasirengti kitai, esamą sveikatos būklę atitinkančiai veiklai. Pagrindinis gydytojų reabilitologų tikslas - kiek įmanoma palengvinti invalidu tapusiam ligoniui gyvenimą, kad toks žmogus kuo mažiau būtų priklausomas nuo aplinkinių.
Pasak Kauno antrosios klinikinės ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus gydytojos reabilitologės Jolantos Raslavičienės, ypač ilga ir sudėtinga reabilitacija reikalinga galvos smegenų insultą patyrusiems ligoniams, kurių skyriuje - dauguma. Tai vieni sunkiausių ligonių. Jei nustatoma, kad reabilitacinis gydymas neduos jokios naudos, ligonis gali būti iš karto nukreipiamas į Slaugos ligoninę.
Pasak gydytojos Jolantos Raslavičienės, galvos smegenų insultą patyrusio ligonio reabilitacija pradedama dar jam gulint Neurologiniame skyriuje (atliekami masažai, mokoma atsisėsti, apsiversti). Mat jei sunkus ligonis užsigulės, vėliau jam kils dar daugiau problemų - atsisėdus ar atsistojus svaigs galva, organizmas netoleruos net ir labai mažo fizinio krūvio. Reabilitacijos skyriuje, priklausomai nuo ligonio būklės, iškart ima intensyviai dirbti visa specialistų komanda: kineziterapeutas (moko judėti, vaikščioti), ergoterapeutas (moko apsitarnavimo įgūdžių), logopedas (tuos, kuriems sutrikusi kalba, moko kalbėti), psichologas (padeda ligoniui atstatyti dvasinę pusiausvyrą), socialinis darbuotojas.
Ligonių kasa apmoka už 48 ligonio gydymo Reabilitacijos skyriuje dienas, tačiau, priklausomai nuo situacijos (kai ligonis - jauno, darbingo amžiaus ir kai matyti, kad šiek tiek ilgesnis reabilitacinis laikotarpis tokiam pacientui būtų labai naudingas), gali būti padaryta išimtis ir nemokamo reabilitacinio gydymo trukmė pratęsta. Pasitaiko, kad ligonio savijauta sparčiai gerėja. Tokiems gali pakakti ir trumpesnio gydymo Reabilitacijos skyriuje. Dauguma ligonių išleidžiami į namus likus tik nežymiems nusiskundimams (gali tirpti ranka ar koja, likti šiek tiek sutrikusi kalba), tai yra kai pilnai ar bent iš dalies atstatomas profesinis ar bendrasis darbingumas arba kai paaiškėja būsimi nuolatiniai organizmo funkcijų sutrikimai (invalidumo pobūdis).
Priklausomai nuo ligonio sveikatos būklės, po tam tikro laiko gali būti skirtas pakartotinis gydymas Reabilitacijos skyriuje.
Pasak Jolantos Raslavičienės, joks gydytojas reabilitologas negali duoti garantijų, kad po galvos smegenų insulto ligonis tikrai pradės valdyti paralyžiuotas ranką, koją. Tiesiog dedamos visos pastangos, kad toks ligonis jaustųsi kuo geriau, kad išmoktų gyventi, apsitarnauti ir turėdamas didesnę ar mažesnę negalią. Mat ir visiškai nevaldydamas kojos žmogus gali išmokti vaikščioti su lazda, nors visiškai nevaldo vienos rankos, gali išmokti apsitarnauti (apsirengti, atlikti biologinius poreikius).
Gydytoja pabrėžė, jog pasveikti visų pirma turi labai norėti pats ligonis. Deja, kartais pasitaiko, kai Reabilitacijos skyriaus pacientas visai nesistengia pagerinti savo sveikatos būklę, tik laukia, kad viską už jį padarytų gydytojas, aptarnaujantysis personalas ar aplink tupinėjantys artimieji. Tokių ligonių reabilitacija, anot gydytojos, trunka gerokai ilgiau.
Kiekviena liga ar trauma ligoniui sukelia tam tikrą stresą. Juo labiau tai pasakytina apie tokią sunkią ligą kaip galvos smegenų insultas. Turbūt tikrai ne kiekvienas insultą patyręs ligonis, dar visai neseniai jautęsis visiškai sveikas, staiga tapęs neįgalus, priklausomas nuo kitų, gali lengvai su tuo susitaikyti?
Iš tikrųjų, pasak gydytojos reabilitologės, maždaug pusę į Reabilitacijos skyrių patenkančių pacientų būna apėmusios depresinės nuotaikos. Daugumai ligonių be galo sunku susitaikyti su visam gyvenimui liksiančiais sunkios ligos padariniais, kiti, tikėjęsi greitai pasveikti, o galiausiai suvokę, kad tam prireiks labai daug laiko ir milžiniškų pastangų, puola į neviltį. Depresijos kamuojamiems ligoniams, kaip minėta, visada pasiruošęs padėti psichologas. Sunkesniais atvejais į pagalbą kviečiamas ir psichiatras, skiriama antidepresantų.
Pasak gydytojos reabilitologės, ne vienas skyriaus ligonis prisipažino per vėlai supratęs, kad reikėjo anksčiau susirūpinti sveikata, labiau ją tausoti.
Kad nepatirtumėte insulto, nuolat stebėkite savo kraujospūdį (jei jis pakilęs - būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją); kontroliuokite cukraligės eigą (sergantieji cukralige daug dažniau patiria insultą); atsisakykite žalingų įpročių (rūkymo, nesaikingo alkoholio vartojimo); daugiau judėkite, mankštinkitės; reguliuokite cholesterolio kiekį kraujyje; tinkamai maitinkitės.
