Klaipėdietės Ingos Rinau ir jos pustrečių metų dukters Luisos stojo ginti kone visa Lietuva. Net politikai ir teisėsaugininkai pasiryžę padėti moteriai kovoje už teisę pačiai auginti dukrelę.
Praėjusią savaitę teismo sprendimu I.Rinau turėjo atiduoti dukterį daugiau nei metus jos nemačiusiam tėvui. Buvęs klaipėdietės sutuoktinis Michaelis Rinau reikalauja vykdyti Vokietijos teismo sprendimą, kuriuo remiantis vaikas turi gyventi su juo. Moteris nepakluso ir į Vaiko teisių apsaugos tarnybą atėjo be dukters. I.Rinau baiminasi, kad kelioms dienoms iš Vokietijos į Klaipėdą atvykęs jos buvęs sutuoktinis mažametės nepagrobtų.
Vaiko teisių apsaugos tarnyboje buvusi pora bendravo pustrečios valandos. Dalį laiko mergaitės tėvai kalbėjosi be liudininkų. Tačiau kompromiso jie nepasiekė. Moteris tvirtino, kad dukra patirtų nepakeliamą traumą, jei būtų atskirta nuo mamos ir atiduota tėvui, kuris gyvena su kita moterimi.
M.Rinau reikalauja vykdyti jo šalies teismo sprendimą ir siūlo buvusiai žmonai važiuoti į Vokietiją. Taip ji galėsianti nenutraukti ryšio su vaiku. Vokietijoje vaiką auginantiems vyrams mokamos nemažos išmokos, tačiau apie šiuos pinigus susitikimo metu buvę sutuoktiniai neužsiminė. "Mano manymu, vaikui geriausia tada, kai jis turi galimybę augti ne su tėvu, ne su motina, o su abiem tėvais", - sakė vokietis, kuris su savo dukra taip ir nesusitiko.
Išgelbėtų pilietybė
Ingą Rinau buvo pasikvietusi į pokalbį prokurorė Dalia Pocienė. Sujaudinti žinios apie keistai besiklostantį klaipėdietės ir jos dukros likimą. prokurorai kalbėjo su moterimi ir bandė išsiaiškinti, kaip jai galima padėti. I.Rinau artimiausiu laiku pažadėjo atnešti į prokuratūrą kai kuriuos dokumentus. "Kol kas mūsų parama I.Rinau - tik moralinė, - sakė D.Pocienė. - Tikėtina, kad pasikeitus įstatymui dėl dvigubos pilietybės galima būtų išspręsti šią sudėtingą problemą. Jeigu I.Rinau dukra taptų Lietuvos piliete, galbūt pavyktų jai kuo nors padėti. Turime išnaudoti visas įmanomas galimybes".
Vaiko teisių apsaugos tarnybos viršininkė Gražina Aurylienė pasakojo bandžiusi įkalbėti mažosios Luisos tėvą atsisakyti vaiko globos teisių. G.Aurylienė tikino vyrą, kad svarbiausia ne buvusių sutuoktinių nesantaika ar ambicijos, o mergaitės interesai. "Tačiau mergaitės tėvas buvo kategoriškas ir nenorėjo nusileisti. Panašu, kad jis tikrai myli vaiką. Buvo atsinešęs albumą su dukros nuotraukomis. Tačiau išgirsti buvusios žmonos argumentų jis nepajėgė, - sakė G.Aurylienė. - Gaila, kad šeima iširo, bet labiausiai gaila vaiko, kurio tėvai negali pasidalinti lyg daikto".
Teismai - vokiečio pusėje
Vokietijos Oranienburgo ir Brandenburgo žemės teismas 2006 metų rugpjūtį nusprendė globos teises laikinai suteikti tik mergaitės tėvui M.Rinau, o bendrą su mergaitės motina I.Rinau globą panaikinti. Ši bendra mergaitės globa yra panaikinta, iki kompetentingas Vokietijos teismas priims sprendimą skyrybų byloje, kurioje bus išspręstas ir nuolatinės globos klausimas.
2006 metų liepą mergaitės motina I.Rinau, gavusi mergaitės tėvo leidimą, išvažiavo su dukra į Lietuvą. Būdama Lietuvoje ji pranešė, kad į Vokietiją grįžti nežada.
Pasak Apeliacinio teismo, kadangi motina turėjo mergaitės tėvo sutikimą dviem savaitėms išvežti mergaitę į Lietuvą, jos išvežimas yra teisėtas, tačiau mergaitę laikyti Lietuvoje be tėvo sutikimo ir pasibaigus nustatytam terminui yra neteisėta. Teismo manymu, mergaitės motina neįrodė, jog vaiką grąžinus į jo kilmės šalį, jam būtų padaryta didelė psichinė arba fizinė žala, arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją.
Pripažįstama, jog mažametės mergaitės grąžinimas gali sukelti laikinų sunkumų, tačiau jie nėra tokio lygio, kad galėtų sukelti didelę psichinę žalą. Be to, mergaitės mamai neužkertamas kelias toliau bendrauti su dukra Vokietijoje.
Pasak I.Rinau, ji turi net keturių lietuvių vaikų psichologų išvadas, kuriose teigiama, kad dukros atskyrimas nuo mamos gali turėti neigiamų pasekmių psichinei mergaitės sveikatai. I.Rinau su sūnumi iš pirmos santuokos bei mažąja Luise gyvena Lietuvoje. Moteris turi nuolatinį darbą, dukrelė lanko darželį.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės pavaduotoja Asta Juškėnaitė tvirtino, kad mergaitės iš motinos nesiekiama atimti, o tik norima grąžinti į jos gimtąją šalį: "Visoje Europoje galioja taisyklė, kad vaikas turi su mama grįžti į tą šalį, iš kurios buvo neteisėtai išvežtas. Mergaitė gimė Vokietijoje, todėl čia ir turi būti nuspręsta, su kuo jai likti - su tėvu ar su motina".
Parlamentarai užsidirbinėja populiarumą
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka kreipėsi į Konstitucinį Teismą ir nori išsiaiškinti, ar įstatymas neprieštarauja Konstitucijos preambulei ir konstitucinėms nuostatoms, kurios garantuoja teisę gintis teisme. Pasak A.Lydekos, Lietuvos vaiko teisių apsaugos sistemoje yra nemažai spragų, o pareigūnai vaiko teisių klausimus nagrinėja tik formaliai taikydami teisės normas ir nepakankamai įvertindami savo išvadų padarinius konkrečiam vaikui.
Seimo narys Valentinas Mazuronis išsiuntė laišką teisingumo ministrui Petrui Baguškai. Laiške V.Mazuronis paprašė ministro išsiaiškinti, ar iš tiesų teismų priimti sprendimai buvo teisingi ir teisėti, nors jie prieštarauja elementariai logikai ir žmogiškumui. "Jeigu mūsų valstybės įstatymai tokius veiksmus traktuoja kaip teisėtus, prašau Jūsų inicijuoti reikiamų įstatymų pataisų, padėsiančių ateityje išvengti panašių situacijų, parengimą. Įstatymus kuria žmonės, ir tarnauti jie turi žmonėms. Valstybė negali likti nuošalyje, kai dėl dramatiškų aplinkybių laužomi žmonių likimai, kenčia vaikai", - teigė V.Mazuronis.
