Kaip gražu miške,
Paslaptingoj vietoj:
Čia jokio metalo
Jau ne-be-si-mė-to...
Dar gražiau ganykloj:
Prie karvutės šono
Nebandyk palikti
Melžtuvės, bidono.
Jau kieme nerasit
Puodo nei kibiro -
Po raktu juos laiko
Moterys ir vyrai.
Po nakties nelieka
Plūgo nei akėčių...
Vis dažniau į Marsą
Dairos mūs piliečiai.
Sako, tie marsiečiai
Jau prie tuščio stalo...
Kaip pasiutę ėda
Žemėje metalą (!).
Sako, vienas kitas
Juos iš mūsų matė:
Jie it mūs bedarbiai,
Alkani, apskretę...
Cirko akrobatais
Kariasi į stulpą...
Nutrenkti elektros,
Juosta tarsi tulpės.
Kurmiais rausia žemę -
Kabelių vis ieško...
Atstumti karalių...
Sąvartynų "pieškos".
Jie tarsi vagišiai,
Nuo kapų kur vagia...
Nesvarbu, ar Kristus,
Ar Marija regi.
Jie lyg "pijokėliai",
Sėdintys alinėj...
Bet kad ten sėdėtum,
Reikia a-liu-mi-nio!
Jį "pramušę" gauna
Eurą arba litą,
Kad nupirkt galėtų
Ši-fe-ri-nio litrą?
Jie kaip narkomanai
Su hašišo pypkėm...
Pasibaigs metalas,
Teks aniems nu-stip-ti...
Siūlau Vyriausybei
Išganingą mintį:
Reiktų tuos marsiečius
Duona pa-mai-tin-ti...
O galiausiai duoti
Jiems bet kokį darbą,
Kad jį dirbtų savo
Ir planetos garbei!
Benediktas Medvedevas, Biržai
