Albertas ONIŪNAS
Yra toks miestelis Kybartai. Gūdžiu sovietmečiu pro šį miestelį nesustodami pravažiuodavo autobusai su laimingais pionieriais ir pasukdavo prie Vištyčio ežero, kur veikė kelios jaunųjų leniniečių stovyklos. Tuos autobusus žvilgsniais palydėdavo vietiniai čigonai. Ir dabar pagrindinę J. Basanavičiaus gatvę nuolat "šlifuoja" saulėgrąžas gliaudantys ir kažkuo prekiaujantys romai. Bet dabar Kybartai turi pasienio užkardą, muitinę. Taip pat koloniją-gyvenvietę, kur iš visos Lietuvos surinkti mėgėjai automobiliais netyčia traiškyti tautiečius. Dar visai neseniai Kybartai panėšėjo kone į didmiestį, kai prie pasienio posto išsirikiuodavo kilometrinės sunkvežimių eilės, o aplink juos šmirinėdavo būriai mokamų mergaičių. Pastaruoju metu eilės ir mergaitės kažkur dingo, o vietoje pigios rusiškos degtinės kybartiškiai geria pigų lietuvišką pilstuką, nuo kurio dažnai tampa panašūs į zombius. Yra miestelyje ir garsių pastatų, tokių kaip "Paryžius", "Berlynas", kur tie zombiai dažniausiai ir apsireiškia.
Geras vaikas
Aišku, miestelį labiausiai garsina ne muitinės ar geležinkelis, o žmonės. Vieninteliame Kybartų mikrorajone gyvena toks Marius Lenkaitis. Vyrukui 22 metai, nuolatinio darbo jis, kaip ir kiekvienas šiuolaikinis save gerbiantis jaunuolis, neturi. Tačiau turi mamą ir giminaičius, kurie visi yra gerbiami žmonės. O ir pats Marius kaimynų mėgstamas ir gerbiamas - tiesiog geras vaikas (špyga taukuota). Marius - geras sportininkas, žaidžia vietinėje mažojo futbolo komandoje, todėl turi ištreniruotas kojas. Praėjusį rudenį Marius su kitais gerais vaikais gerai pasivaišinęs išbarbino vienos kiaurą parą dirbančios parduotuvės langus. Ištreniruotoms futbolininko galūnėms tas darbelis buvo vieni niekai. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad viskas yra neteisybė - Marius langų kaip ir nelietė, tik atidžiai žiūrėjo, kaip tai daro kiti geri vaikai. Todėl ir teisiamas nebuvo. Bet nuo to laiko Mariaus širdyje liko nuoskauda, mat jų gražią kompaniją sulaikė ne palaikėmis volgomis važinėjantys miestelio policininkai, o pasieniečiai su savo lendroveriais-defenderiais.
Rodeo parke
Valstybinės šventės išvakarės Mariui ir jo futbolo komandos draugams buvo didi diena. Jie žaidė su Vilkaviškio komanda, kurią sudarė daug vyresni ir geriau įmitę vyrukai. Po sunkios ir didvyriškos kovos kybartiškiai laimėjo 15:10. Tokios progos tinkamai neaplaistyti buvo neįmanoma. Mariukas kaip reikiant nusitašė ir nusprendė gimtojo miestelio gatvėmis pasivažinėti savąja mazda. Mašinėlė jau sena, bet dar spėri. Buvo jau tamsu, gatvėse tuščia, tik vienas kitas vienišas čigonas šliaužiojo pakampiais. Šiaip sau važinėtis gatvėmis visai neįdomu, todėl Marius pasuko į parką. Jo takeliuose mazda kaip sykis telpa, o vinguriuojant tarp vieno tautai nusipelniusio veikėjo paminklo ir apgriuvusių neaiškios paskirties rūmų galima bent jau pačiam sau pademonstruoti figūrinio vairavimo meistriškumą. Dar įdomiau, kai tai darai išjungęs šviesas. Bet visą malonumą sugadino gatve važiavęs žalias lendroveris su pasieniečių emblema. Važiuotų savais keliais, bet ne - vos judėjo, o viduje sėdintys juodašvarkiai įsispitrijo į taikiai atrodančią mazdą. Marius - ne toks žmogus, kad nertų į krūmus kaip koks baikštus kiškis. Anie žiūri ir Marius į juos žiūri ramiai sau važiuodamas šaligatviu kokių 70 kilometrų per valandą greičiu. Bet artėjant gatvės pabaigai ir pasienio postui, šaligatvis staiga baigėsi, todėl Mariui teko sukti į šoną garsiojo "Berlyno" link.
Velniop tą lendroverį...
Taip jau atsitiko, kad vyrukas atsidūrė kieme, iš kurio antro išvažiavimo nėra. O tą vienintelį užtvėrė žaliasis lendroveris, žybsėdamas mėlynomis ir raudonomis švieselėmis. Marius nusprendė, kad susitikimas su pasieniečiais nieko gero neduos nei vienai, nei kitai pusei, todėl dėjo į kojas. Bet stambus uniformuotas dilba, kitados kovos gudrybių mokytas sovietų desanto kariuomenėje, Marių pasivijo ir kolegos padedamas visai nepagarbiai nutempė į lendroverį. Vyrukas buvo taip priblokštas, jog iš pradžių nė dorai pasipriešinti nesumojo. Tačiau kai patogiai priekinėje sėdynėje įsitaisęs pasienietis atsisuko ir paklausė, kodėl girtas važinėja, vyrukas nebeišlaikė ir tvojo kumščiu į didelį bei įžūlų pasieniečio veidą. Tam iš nosies pasipylė kraujas ir ėmė kapsėti ant uniformos. Kol Kristaus amžiaus sulaukęs lendroverio vairuotojas Rimas Buršauskas sutrikęs valėsi kraują, gavo dar tris taiklius smūgius į veidą. Tada Marius nusprendė, kad pasieniečiai jau pakankamai pamokyti, ir pabandė atidaryti galines džipo duris. Bet durys neatsidarė - rankenėlę reikėjo kelti viršun, o Marius spaudė apačion. Tada nebeliko nieko kita, kaip galingais kojų spyriais išbarškinti keturis lendroverio langus, kurių vienas kainuoja net porą tūkstančių litų.
Pūsti reikia mokėti
Netrukus pasieniečiai užgulė spurdantį Marių, todėl tas išvadino pareigūnus gaidžiais, pyderiais ir kitais netikusiais paukščiais. O anie, sunkiai beišlaikydami futbolininką, šiaip ne taip išsikvietė pastiprinimą. Iš posto netrukus atbėgo daugiau pasieniečių, kurie "Berlyno" kieme išvydo nedidelę minią žmonių, džiaugsmingai stebinčių lendroveryje vykstančią dramą. Kažkas paskambino Mariaus mamai ir ji, lydima solidžiai atrodančio giminaičio, tuojau pat atsidūrė įvykio vietoje. Moteriškė bandė raminti giliai įsižeidusį sūnų, bet veltui. Netrukus veiksmas persikėlė į pasienio užkardą, kur Marius antrankiais buvo prirakintas prie radiatoriaus. Keletą kartą nesėkmingai bandęs trenkti galvą į tą radiatorių vaikinas kiek aprimo, o vėliau netgi sutiko pūsti alkotesterin. Marius, nors ir jaunas, bet patyręs, todėl pūtė labai lėtai ir silpnai. Prietaisas porą kartų išsijungė, o galop parodė tik 1,61 promilės girtumą, kitaip sakant, vidutinišką. Marius nusprendė, kad alkotesteris yra sugedęs ir rodo vėjus, todėl turėjo apsilankyti ligoninėje, kur kažkoks nupiepęs daktariūkštis nusprendė, kad atvesdintasis yra vidutiniškai girtas. Pamažu vyrukas visai nurimo ir netgi patarė pasieniečiams kitą kartą jį iškart vienu smūgiu nukirsti - tada ir problemų nebebūsią. Ankstų rytą Marius atsidūrė Vilkaviškio policijos komisariate ir buvo uždarytas į sulaikymo kambarį, nes budėtojus išvadino tradiciniais, pareigūnams skirtais epitetais.
Visko būna
Taip ir baigėsi Mariaus naktiniai nuotykiai. Kelių policija jam ruošiasi skirti nemenką baudelę, o rajono prokuratūra ketina kelti bylą dėl pasipriešinimo pareigūnui, einančiam tarnybines pareigas. Pasienietis Rimas Buršauskas Vilkaviškio ligoninėje šiuo metu gydomas dėl smegenų sutrenkimo, prakirstos lūpos, antakio ir mėlynių paakiuose. Veikiausiai jo sužalojimas bus kvalifikuotas kaip lengvas, o Mariaus laukia dveji treji metai lygtinai. Žinoma, jei neatsitiks taip, kad viskas, kas aukščiau išguldyta, pasirodys esanti didelė neteisybė. Juk gali būti, kad Marius tik stebėjo vienas kitam kailį įnirtingai karšiančius pasieniečius ir net bandė išskirti...
