Kam reikalinga interneto paieškos sistema, jeigu ji negali informacijos ieškoti visur, kur tik ją galima rasti? Virtualus WWW serverių pasaulis “Google” tapo per ankštas. Ateitį ji sieja su fizinėmis informacijos laikmenomis, pirmiausia knygomis.
Jau šių metų viduryje, o gal ir anksčiau, “Google” vartotojai savo paieškos rezultatų pradžioje pamatys ir nuorodas į popierinių knygų puslapius, kuriuose buvo aptiktas ieškomas raktažodis. Visas įdomumas - tai, kad knygos tekstą “Google” robotai bus suindeksavę ne tam tikrame WWW serveryje. Į “Google” rinkinius popierinės knygos pateks “rankiniu būdu” - programos “Google Print” (http://print.google.com) vykdytojų dėka.
Daugiau nei prieš metus prasidėję “Google” eksperimentai su popierinių knygų skaitmeninimu ir jų turinio indeksavimu išaugo į atskirą bandymų projektą “Google Print” su dešimtimis milijonų dolerių vertės biudžetu. “Google” neseniai paskelbė susitarusi dėl knygų skenavimo 5 didžiausiomis (išskyrus nacionalinę) JAV bibliotekomis - Niujorko miesto viešąja, Oksfordo, Mičigano, Harvardo ir Stenfordo universitetų. Skaitmeninamų knygų turinys pats įvairiausias: grožinė ir dokumentinė literatūra, žinynai, mokslo leidiniai, vadovėliai, vaikų knygelės - “Google” jokių apribojimų nedaro. Bus indeksuojamos ir tik suaugusiems skirtos knygos, nes “Google Print” tinklapyje iš anksto siūloma filtruoti vaikams netinkamas nuorodas pasitelkus “SafeSearch” funkciją. Skaitmeninimo darbų apimtys pribloškiančios: Stenfordo ir Mičigano universitetai leido “Google” nuskenuoti visas savo bibliotekų knygas - maždaug po 7 mln. tomų. Oksfordo universitetas atiduoda “Google” skaitmeninti visas savo bibliotekos knygas, kurios buvo išleistos iki 1900 metų imtinai. Harvardo universitetas, turintis didžiausią akademinę biblioteką JAV (apie 15 mln. tomų), bandomajai programai vykdyti suteikia 40 tūkstančių atsitiktinai atrinktų knygų. Savo fondus projekto vykdytojams atvėrusi Niujorko viešoji biblioteka skenuojamų knygų skaičiaus neskelbia.
Kad būtų galima įsivaizduoti “Google Print” projekto mastą, tereikia pasakyti, kad Mičigano universitetas savo jėgomis per metus nuskenuoja 5000 knygų. “Google” su firmine skaitmeninimo technologija šioje bibliotekoje žada į skaitmeninę terpę perkelti šimtus tūkstančių tomų per metus. Tačiau net ir darbuojantis tokiais tempais prireiks apie 6 metų visai bibliotekai nuskenuoti.
Dar įspūdingesni informacijos perkėlimo iš popierinių knygų į elektroninį pavidalą kaštai: neoficialiomis žiniomis, vienos knygos turinio suindeksavimas “Google” kainuos vidutiniškai apie 10 JAV dolerių. Automatizuotas knygų skenavimas - prabanga, kurią sau gali leisti tik turtingiausios bibliotekos. Harvardo universitetas teturi tik vieną knygų puslapius vartantį ir juos skenuojantį robotą. Šis automatiškai veikiantis įrenginys kainuoja šimtus tūkstančių dolerių. “Google Print” naudoja kitą technologiją, apie kurią smulkiau nepasakoja nei bendrovės atstovai, nei projekte dalyvaujančių bibliotekų darbuotojai. Žinoma tik tiek, kad visas procesas vykdomas “rankiniu būdu” - t.y. knygų puslapius varto žmonės. Kokia techninė ir programinė įranga naudojama puslapiams skenuoti ir optiškai atpažinti, neskelbiama. “Google Print” atstovai apsiriboja patikinimais, kad skaitmeninis knygos atvaizdas bus labai kokybiškas - tekstas ir iliustracijos bus identiški originalui.
Tačiau “Google” vartotojai vartyti nuskenuotas knygas internete galės tik tuo atveju, jei bus pasibaigęs kūrinio autorių teisių galiojimas arba knygą išleidusi leidykla bus suteikusi leidimą “Google” naudoti jos turinį. Tad be apribojimų naudotis bus galima iki 1929 m. JAV išleistomis knygomis. Didžioji dalis į “Google” indeksą įtrauktų popierinių knygų atvers savo turinį nedideliais teksto fragmentais, kuriuose yra ieškomas žodis. Papildoma paieška “Search within the book” leis toliau raustis po tos knygos turinį naudojant kitus raktažodžius. Susidomėjusieji galės spragtelėti šalimais esančią nuorodą ir keliauti tiesiai prie internetinio knygyno kasos. “Google” bandys uždirbti ir iš kontekstinės reklamos, kuri bus skelbiama prie paieškos rezultatų - tiesa, uždarbiu jai teks dalytis ir su knygos leidėjais.
Kaip veikia internetinė paieška knygų puslapiuose, “gyvai” dar nepamatysi. “Google Print” svetainėje skelbiamos tik uždaros, dar bandomos paieškos sistemos rezultatų nuotraukos. Tačiau ir jų pakanka, kad suprastum, ką reiškia galimybė savo kompiuterio ekrane sklaidyti bet kurią bet kurioje pasaulio bibliotekoje esančią knygą. “Analoginės informacijos” pasaulį “Google” gali pakeisti taip pat revoliucingai, kaip tai 1452 m. padarė Johanas Gutenbergas.
