Buvo džiaugsmo akimirkų,
Ir liūdesio valandų,
Buvo pavasario audros
Ir alsus vasaros nuovargis,
Brangus rudens susimąstymas -
Visko buvo šitam ilgam kely...
O dabar prieita toji aukštuma,
Nuo kurios malonu apžvelgti
Nueitus darbus, nugalėtus sunkumus.
Dosniai dalinai namų šilumą, kurią nuolat saugojai ir globojai kaip didžiausią šventenybę. Tavo motiniška širdis ir auksinės rankos visą gyvenimą saugojo mus. Gal todėl ir tos raukšlės, ir ta sidabrinė gija tik puošia ir taurina Tavo veidą, kupiną pasiaukojimo ir atsidavimo.
Nuoširdžiai sveikinu Tave Motinos dienos proga ir linkiu: būk stipri, būk kantri, nes tavęs laukia dar labai ilgas kelias. Gal ramesnis, patikimesnis, tačiau vis dar reikalaujantis meilės ir pasiaukojimo, kantrybės saugojant šventąją namų ugnį, dalijant išmintį ir gyvenimo patirtį.
Rasa Ambrazevičienė
