Akimirksnis, sulaužęs gydytojos gyvenimą
Irena ZUBRICKIENĖ
Tragiškas perversmas marijampolietės gydytojos Liudos Langės (44 m.) gyvenime įvyko beveik prieš dvejus metus. Tuomet tapusi kraupios avarijos auka Marijampolėje gerai žinoma ir perspektyvia laikyta terapeutė, jos artimųjų teigimu, "buvo surinkta ir prikelta naujam gyvenimui". Po patirtų traumų nebegalinti savarankiškai gyventi, ypatingos priežiūros reikalaujanti buvusi gydytoja pastaruoju metu priversta daugiau laiko praleisti ne namuose, o ligoninėse, neįgaliųjų pensionate. Iki šiol neįvertintas Liudą partrenkusio automobilio vairuotojo poelgis. Tyrimas stringa, jau apaugęs įvairiais gandais, apipintas įtarimais ir abejonėmis.
Medikai kolegės nesulaukė
Liuda ne vienerius metus dirbo Marijampolės ligoninės Priėmimo ir Terapijos skyriuose. 2000-ųjų lapkričio 29-osios vakarą gydytoja, kaip jai buvo įprasta, pėsčiomis ėjo ligoninės link - turėjo budėti naktį. Medikės kelyje buvo kelios ne itin judrios gatvelės, aplink kurias tirštai rikiuojasi gyvenamieji namai. Vienoje jų Liudą netikėtai kliudė ir partrenkė iš tamsos staiga išniręs lengvasis automobilis. Įtartino triukšmo išvarytas į gatvę vienas gyventojas matė, kaip automobilis žviegdamas apsisuko ir nurūko padidinęs greitį. Avarijos auka tapusi pėsčioji patyrė sunkią galvos traumą. Marijampolės ligoninėje tuoj pat pasigirdo panikuojančių medikų nuogąstavimų, kad kolegė vargu ar išgyvens. O jeigu esą tik per stebuklą pavyktų išgelbėti jos gyvybę, išliekamieji reiškiniai, net invalidumas - garantuoti.
Daugiau nei savaitę policijos pareigūnai negalėjo įvardinti iš įvykio vietos pabėgusio vairuotojo. Pagal aptiktus pėdsakus buvo aišku tik tiek, kad nelaimėlę kliudė "Opel Ascona" markės automobilis. Liudos artimieji neslepia, kad Marijampolės pareigūnai sulaukė ne vieno skambučio iš Vilniaus, raginančio suktis operatyviai ir patikrinti visas įmanomas versijas, kad būtų išaiškintas asmuo, taip gėdingai avarijos vietoje likimo valiai palikęs sužalotą žmogų. Tie reiklūs skambučiai - Seimo narės Rasos Juknevičienės, gydytojos Liudos bendramokslės ir artimos draugės, iniciatyva. Ir ne šiaip sau, nedemonstruojant valdžios galią, o dėl to, kad Liudos brolis ir tėvai pareigūnams pateikė šiek tiek kitokio atspalvio avarijos versiją. Jie įsitikinę, kad avarija buvo užsakyta. Taigi ieškota ne tik nedėmesingo ir nesąžiningo vairuotojo - įtartas samdomas žudikas.
Vokietija - tik pro langą
Pagrindo kilti tokiems įtarimams Liudos artimieji turėjo dėl nenusisekusio jos santuokinio gyvenimo, prieš porą savaičių iki avarijos pagaliau pasibaigusio oficialiomis skyrybomis. Iki tol gydytoja buvo sulaukusi ne vieno paslaptingo skambučio, bauginusio ir grasinusio "nušluoti nuo žemės", "subjauroti taip, kad mama nepažins", ir panašiai.
Po medicinos mokslų visuomet dirbusi Marijampolėje Liuda 1995 metais, tuomet būdama išsiskyrusi, ištekėjo už 19 metų vyresnio vokiečio Ervino Langės, kilusio iš gretimo Vilkaviškio rajono. Vaikystę Lietuvoje praleidęs Ervinas neblogai kalba lietuviškai. Jis neretai viešėdavo gimtuosiuose kraštuose. Šiandien Liuda, paveikta traumos, pati neatsimena, kad ją su šiuo vokiečiu supažindino kolegos medikai viename pobūvyje. Pažintis peraugo į draugystę, pasibaigusią santuoka. Kaip dabar ašarodama sako Liudos motina Judita Tulickienė, visą gyvenimą dirbusi mokytoja, jau tada jos širdis jautė, kad naujasis žentas dukters gyvenimo nepadarys laimingesnio. Vokietis būdavęs įtartinai "saldus", visiems demonstratyviai dėmesingas. Ponia Judita neprieštaravo dukters planams, tačiau, radusi progą, vis pedagogiškai užsimindavo labiau norinti dukterį kasdien matyti šalia, o ne tik girdėti jos balsą. Liuda ramindavo tėvus, kad jos ryšiai su Lietuva tikrai nenutrūks. Jai tuomet norėjosi pagilinti turimas medicinos žinias, viliojo nušviesta galimybė kur kas daugiau užsidirbti, kartu garantuoti šviesesnę senatvę Lietuvoje likusiems pensininkams tėvams. Ne paskutinę vietą suplanuotos kelionės "pliusų" virtinėje užėmė ir Liudos troškimas po skyrybų su pirmuoju vyru be tėvo likusiam sūnui Povilui, tuomet dešimtmečiam berniukui, suteikti šeimos gyvenimą, civilizuotesnę aplinką, mokslą, kasdienybę su užtikrinta ateitimi.
- Mano romantika išgaravo tą pačią minutę, kai su teisėtu vyru tapusiu Ervinu kirtome valstybės sieną, - dėliodama žodžius, tarsi juos būtų išmokusi atmintinai, pasakojo Liuda. - Vos tik apsigyvenome jo bute, pasijutau įkalinta svetimoje šalyje. Vyras norėjo, kad niekur neičiau, su niekuo nebendraučiau, netrūkdavo ir barnių, rimtų konfliktų. Per trejus metus Vokietiją daugiau mačiau tik pro buto langą. Buvau įsidarbinusi, tačiau vyrui tai nepatiko, jis mane persekiodavo ir moralizuodavo. Viena, kas mums išėjo į naudą, tai sūnaus mokslai. Jis išmoko vokiečių kalbą, tapo vokiškai tvarkingas ir disciplinuotas.
Persekiojimai - ir Lietuvoje
Po trejų nesėkmingos antrosios santuokos metų Liuda su sūnumi, jau paaugliu, sugrįžo į Lietuvą ir vėl pradėjo dirbti buvusioje savo darbovietėje, gražiai įsikūrė dar laiminguoju gyvenimo periodu Ervino dovanotame name Marijampolėje. Šis būstas buvo kaip tikslinga vokiečio investicija, prabangaus jo gyvenimo ženklas - turėti šeimos būstą abiejose šalyse. Per skyrybas Liuda oficialiai atsisakė Vokietijoje išsiskyrusioms moterims įstatymo suteikiamų socialinių garantijų, tad jautėsi esanti namo Lietuvoje jeigu jau ne savininkė, tai nors teisėta bendrasavininkė (priminsime, kad namas buvo vokiečio padovanotas, įregistruotas Liudos vardu). Dabar Liudos artimieji sako, kad dėl šio nekilnojamojo turto užvirusi kova ir buvo visų šeimos nelaimių pradžių pradžia.
Jau minėjome, kad Liudos kasdieninę ramybę kartais sudrumsdavo grėsmingi anonimų skambučiai. Lietuviškai kalbantis nepažįstamas vyras moteriai neaiškindavo, kodėl skambina, tik pažerdavo pikta linkinčių sakinių. Iš pradžių gydytoja niekam nesiskundė - nenorėjo liūdinti tėvų, artimai bendraujančios vienintelio brolio Remigijaus šeimos. Kai vieną naktį į Liudos namus bandė įsiveržti neva medikės pagalbos ieškantis nepažįstamas asmuo, apsimetęs kaimynu ir nepatiklią gydytoją netrukus pradėjęs keikti, ji susirūpino savo ir sūnaus saugumu. Ėmusis specialių priemonių, skambučiai ir išpuoliai liovėsi. Ir Liuda, ir jos artimieji kitaip nė nemanė - ją terorizuojąs Ervinas, anot pačios, savo gyvenamojoje vietoje Vokietijoje ironiškai pagarsėjęs kaip bet kokiu reikalu su kaimynais, giminėmis, netgi draugais linkęs niautis ir bylinėtis žmogus. Kaip tik tuo metu Ervinas pradėjo tvarkyti skyrybų ir turto dalybų dokumentus. Marijampolės teismas sutuoktinius išskyrė 2000-ųjų lapkritį. Tomis dienomis Liuda buvusio vyro nebuvo sutikusi. Skyrybų problemą išsprendus, liko turto dalybų problema. Ervinas, žinodamas, kad Liuda Marijampolėje turi artimų giminaičių, dirbančių teisėsaugoje, naują civilinę bylą paprašė nagrinėti Šakių rajono teisme. Netrukus po to įvyko skaudi nelaimė, iki šiol sustabdžiusi teismo procesą.
Samdomo žudiko versija neatmesta
Praėjus bene aštuonioms paroms po avarijos, pareigūnams pavyko surasti įtariamą bėglį - marijampolietį Valdą Bendorių (39 m.). Keturis kartus anksčiau teistas vyras, pareigūnų duomenimis, ir toliau ieško galimybių užsidirbti nusikalstamu būdu: jau po avarijos, kurioje nukentėjo L. Langė, jam buvo iškelta baudžiamoji byla dėl pasikėsinimo pagrobti automobilį, kuriame jį sulaikė pats mašinos savininkas. Dabar sulaikytasis vėl stengiasi išsisukti - kuria klaidinančias versijas.
Valdas Bendorius, priremtas įkalčių (įvykio vietoje buvo rasta mašinos detalių nuolaužų, nepataisytu automobiliu vyras važinėjo ir toliau), neneigė padaręs avariją, tačiau tikino net nežinąs, kokios lyties asmenį partrenkė. Vadinasi, jokios kalbos apie užsakytą įvykį nė būti negali. Valdas aiškino pasišalinęs iš įvykio vietos dėl to, kad labai sutriko. Jis, partrenkęs L. Langę, netgi nuvažiavo ne anksčiau važiuota namų kryptimi (kad sumėtytų pėdas?), o apsisukdamas staigiai metėsi atgal. Vyras tikina buvęs blaivus. Suprantama, praėjus kelioms dienoms to įrodyti jau neįmanoma.
Nors L. Langės artimųjų versija apie samdomą žudiką (pasikėsinimą nužudyti) neatmesta, tačiau pareigūnai jos neįrodys - nebent prakalbėtų pats, sakykime, užsakymo vykdytojas. Teisėsaugininkams kol kas nepavyko surinkti duomenų, liudijančių apie galimą vokiečio Ervino ir V. Bendoriaus pažintį, bendravimą. Liudos tėvai girdėjo pažįstamus žmones kalbant, kad kelias dienas prieš avariją Ervinas ne kartą buvo pastebėtas kažkokio jaunesnio vyriškio draugijoje mikrorajone, kuriame vėliau įvyko avarija ir kur gyvena V. Bendorius, tačiau tai teliko paskalomis. Liudos artimiesiems neduoda ramybės įtarimus sustiprinanti bičiulių vokiečių, Ervino kaimynų, informacija, kad iš karto po nelaimės Lietuvoje Ervinas Vokietijoje jau žinojo, kas atsitiko Liudai. Ervinas buvo apklaustas pagal įvykį tiriančių marijampoliečių pareigūnų užduotis, tačiau, suprantama, paneigė ir pažintį su V. Bendorium, ir užsakytą nelaimę. Tai tik atėmė labai daug laiko, dėl ko iki šiol neįvykęs avarijos kaltininko teismas. Kaip "Akistatai" sakė tardytojas Renius Bradūnas, surinkti faktai kalba ir apie nukentėjusios pėsčiosios kaltę - tamsiu paros metu moteris ėjusi važiuojamąja kelio dalimi. Su tokiomis įvykio aplinkybėmis kategoriškai nesutinka nelaimės detales patys ilgai tyrinėję Liudos artimieji. Jie, beje, įsitikinę, kad ši byla neturi perspektyvos - teisybė nebus išaiškinta. Tardytojas R. Bradūnas įsitikinęs priešingai - byla teismą pasieksianti.
Ateities prognozės - niūrios
Per avariją patirta sunki galvos trauma dabar pasireiškia įvairiais sveikatos sutrikimais, netikėtais pakitimais. Artimieji džiaugiasi, kad iš komos pakilusi Liuda, net medikų nuostabai, vėliau pradėjo ir žingsnelius dėlioti. Dabar ji eina įsikibusi į specialų vežimėlį. Pernai vasarą moteriai buvo taip pagerėję, kad Palangos reabilitacijos centre net valsą iš naujo mokėsi šokti, pati palypėdavo ir laiptais. Tačiau nelaimėlė praradusi atmintį, kartais - ir sveiką nuovoką, pratrūksta agresyviais išpuoliais, graužiama depresijos, valdoma įvairių keistų poreikių. Štai pastaruoju metu Liuda kankinama alkio jausmo - kiek valgo, tiek negana. Su tuo susiję ir daugiau problemų ją prižiūrintiems žmonėms. Per pusantrų metų išvarginti nelengvos dukters priežiūros ir kartais jau net baimintis pradėję Judita ir Juozas Tulickai pakluso Liudos draugų (medikų) patarimams sunkią ligonę kuriam laikui įkurdinti neįgaliųjų pensionate, esančiame už kelių kilometrų nuo Marijampolės. Čia moteris pagarbiai ir švelniai vadinama "mūsų daktariuke", kruopščiai prižiūrima šiam darbui pasišventusių darbuotojų ir yra labiausiai lankomas šių namų gyventojas. Pabendravusiajam su ja keliolika minučių net neatrodo, kad Liuda yra ligonis. Po pusvalandžio moteris pradeda kartoti jau išmoktus sakinius, prašyti valgyti, klausinėti, kada ji važiuos į namus, kurių aplinkos labai ilgisi. Liuda nuolat lankoma savo šeimos, dažnai varto praeitį menančias nuotraukas ir nuogąstauja, kad tik nelaimės nepersekiotų jos tėvelių, sūnaus, močiutės, brolio. Sunkiai sužalotos moters stiprybę šiuo metu palaiko ir buvusio bendradarbio, Terapijos skyriaus vedėjo pažadas pasveikusią priimti toliau dirbti ligoninėje - net ir invalido vežimėlyje. Tik daug kam tai atrodo nerealu.
- Mūsų valstybei turbūt lengviau išlaikyti invalidą negu išaiškintą nusikaltėlį, - sesers nelaimės temą įvardijęs jam taip pat itin skaudžia, piktinosi Liudos brolis Remigijus, praradęs tikėjimą teisingumu.
Vlado GESAIČIO nuotrauka:
- Gydytoja Liuda Langė po avarijos tapo buvusių kolegų nuolatine paciente
