Albertas ONIŪNAS
Į klausimą, kas bendro tarp Algirdo Brazausko, Petro Griškevičiaus ir Gedimino Kiesaus, galėtų atsakyti ne bet kas. Panevėžio rajone, miškuose tarp Ramygalos ir Krekenavos - buvusiuose elitinės medžioklės plotuose sutiktas žmogus nedvejodamas atsakytų, jog kiekvienas iš tų trijų veikėjų yra nušovęs po stumbrą. Šiose apylinkėse niūriai juokaujama - G. Kiesus sumedžiojo stumbrą, o kas sumedžiojo G. Kiesų? Taip jau atsitiko, kad garsus verslininkas dingo be žinios neilgai trukus po sėkmingos stumro medžioklės.
Krekenavos regioninio parko Pašilių stumbrynas įkurtas daugiau, nei prieš tridešimt metų. Stumbras yra stambiausias Europos gyvūnas. Jie buvo išnykę prieš du šimtus metų, 1919 metais buvo nušautas paskutinis Belovežo stumbras Baltarusijoje. 1923 metais Europoje buvo užfiksuoti tik trys tikri stumbrai. Kiti panašūs buvo sugadinti žemės ūkio srities mokslininkų, bekryžminant juos su karvėmis. Karvastumbris taip ir nesigavo. 1969 metais buvo nutarta įkurti Lietuvoje stumbryną ir atgabenti pirmieji žvėrys. Tikslas - veisti šiuos į Raudonąją knygą įtrauktus gyvūnus, kad jie laisvai gyventų mūsų miškuose. Šiuo metu stumbryno aptvaruose, kurie užima 50 hektarų, gyvena 17 stumbrų. Iš jų dešimt yra suaugę ir turi tarptautinius numerius, t. y. pripažinti grynaveisliais. Vyriausiasis stumbrininkas Rytas Papšys negali pasakyti, kiek stumbrų per visą stumbryno gyvavimo laiką buvo išleista į laisvę, tačiau dabar šalies miškuose klaidžioja apie 33 stumbrus. Grybautojai ar šiaip gamtos mylėtojai šiuos simpatiškus gyvulėlius turi galimybę susitikti Kėdainių, Panevėžio, Radviliškio, Šiaulių rajonų miškuose.
Stumbrai gyvena apie trisdešimt metų, bandomis. Patinų kautynės dėl patelių dažnai baigiasi vieno jų mirtimi. Patelės atsiveda po vieną jauniklį kas antri metai. Pusė jauniklių žūsta dėl įvairių priežasčių, to nepavyksta išvengti nei natūraliose sąlygose, nei stumbryne. Todėl stumbrų veisimas yra ilgas ir mažai rezultatyvus darbas. Stumbrai - žolėdžiai, minta lapuočių žieve, žole, neatsisako runkelių. Žmogaus be reikalo nepuola, tačiau ir šalin nebėga - kelio neduoda. Nuo stumbro nesunku pabėgti, nes įniršęs patinas padaro kelis šuolius į jam nepatinkančio piliečio pusę ir sustoja, nesiveja. Bet jei pabėgti nepavyks, gali baigtis liūdnai. Buvęs ilgametis medžioklės ūkio, kuriam priklausė ir stumbrynas, direktorius Gediminas Galgatavičius sako, kad yra žinomas vienas atvejis, kai žmogus žuvo, susitikęs stumbrą. Tai buvo dar anais laikais. Vienas kolūkietis Širvintų rajone sumanė artimiau susipažinti su miške sutiktu stumbru, bet anas gerų ketinimų nesuprato ir ragu perrėžė žmogui gerklę. Net ir nelaisvėje gimęs ir užaugęs stumbras netampa namine karve, todėl stumbryno lankytojams nerekomenduojama per aptvarą kaišioti rankų ir kitų kūno dalių. Iš pažiūros didelis ir nerangus žvėris staigiu galvos judesiu tąsias kyšančias dalis gali sulaužyti.
Vyr. stumbrininkui R. Papšiui yra tekę greitai bėgti nuo savo augintinių. Tokiais atvejais vyrukas dviejų metrų aukščio tinklinę tvorą įveikia vienu grakščiu šuoliu. Tačiau to pakartoti niekaip nepavyksta, jei šalia nėra įpykusio žvėries.
Kartais stumbrai medžiojami. Nusenęs, nevaisingas patinas, ar šiaip pasiligojęs žvėris gali būti nušaunamas, jei likviduoti nusprendžia Raudonosios knygos komisija. Prieš kelerius metus už patino sumedžiojimą reikėdavo sumokėti 10 000 Vokietijos markių. Kiek tai kainuoja dabar, R. Papšys negali pasakyti, nes tie reikalai tvarkomi "aukščiau", ir stumbrininkas pamato tik Aplinkos ministro pasirašytą licenziją, leidžiančią gyvulį nušauti. Pirmąjį stumbrą maždaug prieš 25 metus sumedžiojo tuometinis Lietuvos komunistų lyderis Petras Griškevičius. Medžioklės ūkio veteranas G. Galgatavičius patvirtina šį faktą, tačiau smulkiau nekomentuoja. Tai buvo pasiligojęs stumbras, ir valdžios veikėjas nukepė jį tiesiog aptvare.
Prieš penketą metų stumbrą sumedžiojo Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas. Vyr. stumbrininkas R. Papšys nekonkretizuoja, ar A. Brazauskas tai padarė aptvare, ar, kaip tikras medžiotojas - miške. Tąsyk spaudoje buvo kilęs didelis triukšmas. Ne todėl, kad stumbro medžioklė būtų turėjus kriminalinį atspalvį, o tiesiog dėl bereikalingo slaptumo. Praėjusiais metais buvo sumedžiotas vienas stumbras. Tai padarė vienas verslininkas, kuris vėliau stumbrynui atsilygino židiniu, bei kitais reikalingais daiktais. Pasak Krekenavos nacionalinio parko darbuotojų, dingęs be žinios verslininkas G. Kiesus taip pat yra dalyvavęs stumbro medžioklėje. Tik licenzija buvo išrašyta ne jo, o tuometinio "Mažeikių naftos" vyriausiojo inžinieriaus vardu.
Stumbrų miškuose būtų gerokai daugiau, jei ne brakonieriai. Kaimietis brakonierius, nošovęs stumbrą, kirviu nukapoja jo ragus, nusipjauna užpakalinius kumpius, o likusią skerdienos dalį palieka. Pasak R. Papšio, stumbrus medžioja ir "naujieji lietuviai", tingintys įsigyti licenziją, laukti kol atsiras tinkamas žvėris. Sugaudyti tokių niekaip nepavyksta. Žinomas vienintelis atvejis, kai buvo iškelta baudžiamoji byla dėl brakonieriško stumbro sumedžiojimo Kėdainių rajone. Tačiau praėjo jau metai, o niekas nėra nuteistas.
Vasarą stumbryne apsilanko nemažai žmonių. Įėjimo bilietas kainuoja 2 litus, vaikui - litą. Kartais stumbryną užplūsta minios darbo ieškančių žmonių. Kartą vietiniame laikraštyje buvo paskelbta, kad stumbrynui reikalingi melžėjai ir melžėjos. Šiems darbuotojams jau pastatyti suomiški namukai su saunomis, o atlyginimas bus mokamas doleriais. Buvo atspausdinta sumontuota nuotrauka, kurioje tarp stumbrų stovi melžėja su dviem sklidinais pieno kibirais. Kai tik išėjo tas balandžio pirmosios numeris, R. Papšį ėmė atakuoti kandidatai į melžėjus. Pirmoji moteriškė paskambino ankstyvą rytą. Dar gerai neprabudęs stumbrininkas nė nesuprato, kas ten jai užėjo, kad stumbrus melžti susiruošė. Vėliau žmonės ėmė eiti "šniūrais". Kai kurie atvesdavo savo ką tik susituokusį sūnų su marčia - gero darbelio gyvenimo pradžiai parūpinti. Nė vienam netoptelėjo, kad tai pokštas, o stumbrę pamelžti būtų lygiai taip pat paprasta ir malonu, kaip ir liūtę. Kitą balandžio pirmąją buvo paskelbta, kad stumbryne vyks korida, nurodytos bilietų kainos, laikas. Naivuolių atsirado ir tada. 2001. 03. 01.
