Remigijus RAINYS
Naujosios kartos atstovams primenu, kad "rusiškąja rulete" buvo vadinama dar caro laikais Rusijos viduriniosios karininkijos sluoksniuose paplitusi pramoga, kai į revolverio būgną būdavo įdedamas tik vienas šovinys. Įkaušę užstalės dalyviai paeiliui sukdavo būgną, o po to prisidėję ginklą prie smilkinio spustelėdavo gaiduką. Jei pasigirsdavo tik sausas spragtelėjimas, revolverį perduodavo kitam "lošėjui", o jei šūvis - savižudžiui kviesdavo šarvotojus. Statistika nutyli, kiek karininkų tokiu būdu prarado Rusijos kariuomenė, tačiau "rusiškosios ruletės" atmainos ir šiandien pasireiškia ne tik viskuo persisotinusiose JAV, bet ir Lietuvoje.
Taigi Trakų rajone, Chanružiškių kaime, gyvenantis Juozas Pranckūnas (41 m.) pirmąją Naujųjų metų dieną nusprendė pasveikinti savo kaimyną Vytautą Banevičių. Įsidėjęs į kišenę nuo žmonos nuslėptą butelaitį baltakės Juozas per pusnis numynė iki Banevičių trobos ir ten jau rado vienas kitam sveikatos ir visokeriopos sėkmės linkinčią kompaniją: be šeimininko, užstalėje jau sėdėjo pensininkas Vincas Michailovskis (61 m.) bei vienas tolimesnis kaimynas - taip pat Juozas. Buvo pats laikas taisyti sveikatą, todėl vyrai ėmė kilnoti taureles, pasakodami vienas kitam būtas ir nebūtas istorijas. Prie stalo buvo puiki nuotaika, o kai liežuviai vėl po truputį ėmė pintis, kalba pakrypo apie nesaugų gyvenimą kaime. Visi vieningai sutarė, kad plėšikai taip įsisiautėjo, jog gali net vidurdienį užsukti į bet kurią sodybą ir kankinti šeimininkus, reikalauti pinigų. Svarstant gynybos nuo užpuolikų būdus, Vincas Michailovskis netikėtai iš už diržo išsitraukė revolverį ir išdidžiai pasigyrė, kad sugebėtų kaip reikiant pamokyti įsiveržėlį. Vyrams suabejojus, ar galėtų šauti į žmogų, į ūsą nusišypsojęs Vincas pasakė, kad atsitiktinai įsigytą savadarbį mažo kalibro pyškalą užtaisė tuščiais šoviniais, todėl iššovus kyla didelis triukšmas, tačiau niekas nesužeidžiamas. Juozui Pranckūnui suabejojus, ar tokių šovinių tikrai būna, revolverio savininkas pasiūlė tai išbandyti patiems, tačiau, laimei, neatsirado nė vieno norinčiojo sužaisti "rusiškąją ruletę". Pasak J. Pranckūno, jis pats išprovokavo Vincą, vis erzino jį tais "tuščiais šoviniais", todėl šis, norėdamas įrodyti savo tiesą, pakišo revolverį po stalu ir iššovė.
Jau po akimirkos paaiškėjo, kad teisus buvo Juozas Pranckūnas. Jis pajuto cvaktelėjimą į kairiąją pėdą ir staiga koją užplūdusį karštį. Kai vyriškis nusiavė batą, visi pamatė kiek žemiau kelties žaizdą, iš kurios kyšojo kulkos galas. Juozas sakė net nesuspėjęs kaip reikiant išsigąsti, nejutęs didelio skausmo. Vyriškis pirštais pajudino po oda įsmigusią kulką, tačiau ištraukti nesiryžo. Kadangi kraujavo nesmarkiai, J. Pranckūnas apsiavė batą ir draugų prilaikomas nušlubčiojo namo. Vyriškis tikino tą vakarą neketinęs kreiptis į medikus, tačiau jo pati manė kitaip ir nuskubėjo pas kaimynus kviesti greitosios pagalbos. Nors dar nebuvo prasidėjusi baisioji pūga, tačiau iš Trakų atskubėjęs greitosios automobilis nesugebėjo įveikti trijų kilometrų, skiriančių 48 trobas turintį Chanružiškių kaimą nuo Rūdiškių gyvenvietės, ir įstrigo pusiaukelėje. Tuos daugiau nei pusantro kilometro Juozas nuklibikščiavo pats ir po neilgos kelionės pateko Trakų medikų globon. Kulka buvo sėkmingai pašalinta ir J. Pranckūnas jau kitą savaitę tikisi sugrįžti į namus. Tiesa, kaip pavyks pasiekti Chanružiškes, vyriškis dar nežino, nes ligoninėje jį aplankiusi žmona sakė, kad po pūgų kaimas visiškai atkirstas nuo pasaulio.
Ten, gerdamas raminamuosius ir širdies skausmus malšinančius vaistus, tolesnio savo likimo posūkio laukia nelemtojo revolverio savininkas Vincas Michailovskis. Nors J. Pranckūnas policijos pareigūnams pareiškė kaimynui jokių pretenzijų neturįs, o medikai tvirtina, jog kojos sužalojimas veikiausiai nebus pripažintas sunkiu sužalojimu, tačiau teisėsaugininkai taip lengvai visko užmiršti, atrodo, nelinkę. Savadarbis revolveris perduotas sostinės ginklų ekspertams. Jei pastarieji pripažins jį šaunamuoju įtaisu, pensininkui bus iškelta baudžiamoji byla dėl neteisėto ginklo įsigijimo ir laikymo.
