Deja, daugelis komentaru rodo ju autoriu infantiluma, nemokejima paziureti i save ir savo istorija is salies. Kiekviena sveika kritika - raudona provokacija. Gal jau laikas ijungti prota?

perskaicius straipsni sukyla dvejopi jausmai
pirmas ) biski keistai skamba
autoriaus pasipiktinimas tautine viesaja erdve / viesnamiu naudojant gatves suteneriu zargona ( cia tas pats kaip is patrioto girdet bliksinti rusiska mata keikiant rusu kultura
pvz blet kurva kaip nekenciu ruskiu ir ruskoje radio , per juos musu aludeje nebeleidzia megstamo purvinio )
na o antra ) kad tai jau kazkur girdeta
taigi pasinaudojus pacio autoriaus leksika noriu paklaust
kas tai ?
sunki triperio forma ?
kai negali pramyzt norisi ATkersyt ?
bet kuo kaltas viesnamis jei pats ten atsivilkai
kuo kekses kaltos jei pamirsai condona
gal gumytes tampymas niezuli ir apramins bet nuo uzkalkejimo vargu ar pagelbes
aklas kerstas dar niekam nera padejes , o kvietimas nugriaut viesnami kaip pastebejo postines pries mane kom hmm paprastai baigiasi viesnamiu tinklo sukurimu
netikit ?
skaitykit internetinius komentarus ir diskusijas DDD

Deja, Tamstos (jeigu čia rašote tikrai Tamsta) rašliavų negaliu pavadinti nei socialiniu, nei apskritai kokiu nors reiškiniu. Nuo pirmos iki paskutinės raidės - tipinis žurnaliūginis meinstrymas.

Bijau, kad mums neišeis net susikalbėti - per daug skirtingos viešumo ir viešųjų erdvių interpretacijos. Užtenka paskaityti Tamstos praeitų metų rudens opusą „Lietuva kabutėse“. Viešųjų erdvių gynimo iniciatyvą Tamsta supranti taip siaurai ir banaliai, kad prilygini paprasčiausiai sovietinei nostalgijai. Pasak Tamstos, judėjimas „Už Lietuvą be kabučių“ nori tik „apsaugoti ir apginti sovietmečio architektūrinį "balvoną" - "Lietuvos" kino teatrą“. Taip Tamsta iškreipi pagrindinį judėjimo tikslą - saugoti viešąją erdvę, o ne kažkokius balvonus.

Suprantu, kad esi geras Tatos mokinys - pasižymi kandžia ir metaforizuota kalba bei iki lėkšto algoritmo supaprastintu binariniu pasaulio matymu: visiems visuomeninimas reiškiniams ir fenomenams jūs (tiek Tamsta, tiek Tata) priešpastatote nykų sovietmetį. Todėl viešosios erdvės jums asocijuojasi tik su Petro Cvirkos ir Salomėjos Neries memorialais ir „tarybinėmis“ dešrelėmis.

Nematau prasmės atsakinėti ir į paskutinį Tatos (atsiprašau, Tamstos) pasiteiravimą apie „tikresnius anarchistus“. Jau pačiame klausime užkoduota tas pati vulgari ir lėkšta požiūrio dichotomija.

Kaip socialinis reiškinys šios rašliavos net kažkiek įdomios. Vis geriau, nei svetimo turto niokojimas ir smurtas. Mūsų anarchistai tam yra per daug tingūs ir bailūs, tad visai net smagu paskaityti jų vogravimus. Labai panašu į audrą net ne stiklinėje, o "čierkoje":)

p.s. Ar ponai jau išsiaiškinote - kurie tikresni anarchistai? Po to, kai apsitaškėte išmatomis savo "laisvajame universitete"?:) Čia tik šiaip - smalsu:)

kiek prisimenu iš ankstesnių komentarų po CandP str., tai tamsta tas per anksti susenęs šešiolikmetis su megzta berete? Tai va, ardykit tą savo beretę, nes nu jau gaila jūsų jaunystės pasmerktos vaitojimams ir skautiškam dusuliui. Gal jus tvirkino kokioj šaulių stovykloj, ar kaip?

Kaip suprantu, autoriai nekalba apie jokius anarchizmus ar dar kokius nors -izmus. Jie nurodo sistemos klaidas ir būdus joms taisyti. Sistema nevieša, nes visa valdžia labai centralizuota ir sutelkta uždarų grupuočių rankose, todėl CP ir siūlo decentralizaciją. Žiniasklaidoje irgi trūksta viešumo, nes visi žiniasklaidos magnatai tik vaikosi pelno? Kurkim viešas, kolektyvines žiniasklaidos priemones, kad ir tą pačią visuomeninę televiziją. Nebėra kur praeiti, nes viskas privatu ir aptverta spygliuotomis vielomis? Parodykim iniciatyvą patys ir stabdykim privačių konclagerių plėtrą.

Praeinu pro buvusius geležinkeliečių kultūros rūmus Vilniuje, vadinamus "kabliu", ir pagalvoju - kaip vis dėlto būtų gerai jį nuskvotinti. Galėtum ateiti kada nori ir būti kiek nori - nemokamai!

O visos tavo filosofijos apie valstybę ir centralizaciją kvepia paprasčiausiu imperiniu mąstymu. Kaip centralizacijos pliusus pabrėži mokslo, farmacijos ir šiaip žmonijos progreso pasiekimus, bet užmiršti, kad už šiuos pasiekimus turime būti dėkingi nedidelėms iniciatyvių žmonių grupelėms, o ne milžiniškoms valstybėms. Pastarosios pasižymėjo tik žvėriškais tarpusavio karais, todėl kritikos neišlaiko ir tavo teiginys, kad atskiros bendruomenės be valstybės nesugyvens. Valstybė ir yra bendruomenė, tik didelė, centralizuota ir hierarchizuota. Tai nė kiek netrukdo žmonėms pjautis tarpusavyje vienos valstybės rėmuose arba kelioms valstybėms vienai su kita. Beje, valstybės nesiformavo šimtmečius, tai gana nesenas žmonijos išradimas, atsiradęs tik XVII-XVIII amžiuje.

hoc ad hoc

Pasakysiu du teisingus teiginius:
1. Kapitalistinėje santvarkoje saldainiais nesinga.
2. Komunistiniame - taip pat.
Bet turbūt niekas nepatikėtų, jei kažkas būtų sugalvojęs utopiją, kurioje sninga, ir ragintų visus atmesti viską, kas buvo ligi tol, ir pereiti prie jos. Pateikęs pavyzdį su tokia
Galbūt anarchistinė bendruomenė įmanoma, kai žmonių skaičius nedidelis, neviršija kaimelio. Tačiau valstybės dydžio? Ar kas žino kokią nors anarchistinę santvarką, kuri būtų sėkmingai susikūrusi ir išsilaikiusi bent šiek tiek didesniame plote? Iš dabartinių valstybių be jokios valdžios žinau Somalį, ir šis pavyzdys tikrai nesuteikia pagrindo tikėtis, kad gyvenimas be valdžios kažkuo geresnis (turbūt net patys autoriai taip pat nelaiko šios šalies savo utopijos įgyvendinimu). Galbūt kada nors kur nors ir pasitaikydavo kaimelių ar miestelių, kurie kurį laiką būdavo įgyvendinę kurią nors iš gausaus utopijų sąrašo, bet tai niekada nebūdavo ilgalaikis dalykas, įjungęs didelį skaičių žmonių.

Privati nuosavybė remiasi tuo, kad žmonės (dažniausiai) gerbia vienas kito privačią nuosavybę. Jie suinteresuoti ją gerbti, nes egzistuojanti valstybė baudžia už negerbimą. Kas užtikrins pagarbą kolektyvinei nuosavybei, jei, nesant valstybės, kokia nors gauja nuspręs jos negerbti ir padaryti "savo kolektyvo" nuosavybe? Pats kolektyvas? Na, sėkmės ginkluojantis iki dantų. Manote, kad gaujų neatsiras? Esant mažam gyventojų skaičiui, galbūt. Tačiau jam didėjant, tikimybė, kad jų bus, artėja prie vieneto. Galbūt kai kurios gaujos pamatys, kad joms labiau verta plėšti paprastus žmones, o ne viena kitas, ir pasidalins teritorijomis. Hm, tokiu atveju atrodys, kad laiko ratas užsisuko iš naujo...

Be valstybės ir centralizacijos sunkiai įsivaizduojama būtų buvusi mokslo ir šiaip žmonijos pažanga. Nauji vaistai, išgydantys ligas, sukuriami ne komunose, bet dideliuose farmacijos kompanijų ar valstybės finansuojamuose institutuose. Kaip ir visa kita. Jei valstybės nebūtų susikūrusios, dar ir dabar vargiai būtume išlipę iš geležies (gal net pernelyg optimistinis spėjimas) ar akmens (turbūt arčiau tiesos) amžiaus su trumpute gyvenimo trukme ir jokios minties apie internetą ir jame spausdinamą savo nuomonę. Tačiau netgi jei tartume, kad valstybės atsisakome tik dabar, jau turėdami visus žmonijos pasiekimus juos netgi išlaikyti būtų nepaprastai sunku dėl ankstesnėje pastraipoje minėtų priežasčių. Atradimai, mano nuomone, netgi geriausiu atveju būtų atsitiktinis ir retas reiškinys.

Vadinamosios viešosios erdvės (miestuose) neatsiranda iš oro - jos paprastai sukuriamos privačiomis arba valstybės lėšomis, todėl žodis "atsiimti" čia skamba keistai. Mano nuomone, priešdėlis "pa-" būtų tikslesnis, bet turbūt ne taip gražiai skamba (aišku, negaliu atmesti galimybės, jog dėl to, kad mano ir autorių pažiūros labai skiriasi, skiriasi ir tai, kaip suprantami žodžiai).

Gali būti, kad kai kas jau susižavėjo utopija (dėl skonio nesiginčysiu), bet siūlau atidžiai pasvarstyti, ar tai įmanoma ir ar tikrai svajonės atitiktų realybę. Dabartinės valstybės formavosi šimtmečius. Net jei hipotetiniame scenarijuje anarchistams pavyktų (kuo aš netikiu), jų kelias nuo visų valstybių nuvertimo iki stabilios santvarkos sukūrimo turbūt būtų ne ką trumpesnis.

O šiaip norisi pastebėti, kad beveik visi autorių teiginiai jų straipsniuose paremiami daugiausia emocijomis, argumentum ad hominem (tokie, kaip nuolat išlendantys "kas su mumis nesutinka - parsidavėliai" (nepažodžiui), žmonių išvadinimai vergais ir panašūs), karikatūromis, kaip straipsnyje minėtas viešnamis. Jeigu nori kokią nors idėją nuginčyti, tai ir daryk. Aišku, lengviau pirma susikarikatūrinti savo oponentus ir paskui šias karikatūras lengvai "įveikti". Tik kažin ar verta į tokias "pergales" žiūrėti rimtai.

Tas vaikis aiskiai ima alga is kazkur...Saunuolis vaikis, kekses visda gerai gyveno

ragindami užimti viešąsias erdves rizikuojate greit susidurti su savininkais ar teisėsauga. Tai bet kuriuo atveju gali brangiai kainuoti.

Pradžiai linkiu užimti bent šiokią tokią vietą virtualioje erdvėje, kuri mažiau susijusi su brangiai parduodama-perkama Nuosavybe.