Tu man - aš tau
"Kas atsitiko, kad prabėgus penkiolikai metų, kai žengiame laisvės ir demokratijos kiekiu, vėl turime aiškintis, atrodytų, visiškai aiškias ir paprastas tiesas, jog negalima imti to, kas tau nepriklauso, negalima meluoti, veidmainiauti, apgaudinėti?" - klausė prezidentas Valdas Adamkus, kalbėdamas Vasario 16-osios - Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos - minėjime. Panašiai Prezidentas kalbėjo dar bent kelis kartus, tačiau moralė tik smuko ir smuko. Politinio besmegenizmo epidemijos grėsmę įžvelgiantys jaunieji krikščionys demokratai Nepriklausomybės aikštėje nulipdė 84 (valdančiosios koalicijos narių skaičius) sniego senius besmegenius. Jaunųjų krikdemų vadovas Mindaugas Lingė pareiškė viltį, kad politikai susimąstys apie savo vykdomą amoralią ir skandalingą politiką. Tačiau besmegeniai nemąsto.
Aišku, didžiausias skandalas kilo institucijoj, kuri turi būti tyra it krikštolas, - Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje. Jos vadovas Algirdas Meškauskas pernai prieš Kalėdas už gerą darbą premijavo pats save - pasiskyrė 5 000 litų. Tai išaiškėjus, pinigus jis paskyrė labdarai, tačiau vėlesni įvykiai parodė, kad vadovo pirštai lenkti į save. Savo pažįstamiems ir draugams jis leido kompiuterizuoti etikos komisijos darbą, o kai sužinojo, kad jo darbeliais susidomėjo STT, nuskubėjo pas jos vadovą Povilą Malakauską draugiškos pagalbos: juk mes bičiuliai, negadink man karjeros. Stebėtis tuo gal ir neverta, nes Lietuvoj įprasta beveik visus reikalus tvarkyti per pažintis ar gimines. Principas: aš tau - tu man.
Visus metus tęsėsi ir Viktoro Uspaskicho skandalas. Jo principai tokie kaip ir A. Meškausko. Jau per praėjusią kadenciją, būdamas Seimo ekonomikos komiteto pirmininku, jis sugebėjo su juo susijusioms įmonėms gauti per 40 milijonų litų SAPARD paramos. Po rinkimų, kai laimėjo V. Uspaskicho sukurta partija, atsivėrė neribotos galimybės, nes į daugelį pinigingų postų susėdo draugai. Vėl tas pats principas: aš tau - tu man. Nespėjęs apšilti kojų ūkio ministro poste, V. Uspaskichas pažeidė viešuosius ir privačius interesus, jo darbelius ėmėsi tirti kelios Seimo komisijos ir A. Meškausko vadovaujama etikos komisija. Galų gale, kai "Ekstra" žurnalo žurnalistai paskelbė, kad suvirintojas iš Kėdainių dar ir bemokslis, V. Uspaskichas atsistatydino iš ministro posto ir kuriam laikui dingo iš akiračio. Bet feniksas netrukus atgimė. Kaip ir reitingai, kuriuos Darbo partija labai sėkmingai kėlė per susitikimus, vaišindama išalkusius ir ištroškusius tautiečius.
O ar kuo nors skiriasi premjero Algirdo Brazausko darbai? Nors labai pasipiktinęs aiškino žurnalistams, kaip nepelnytai jis kviečiamas į prokuratūrą ir kad jam dėl to labai skaudu, tačiau juo netiki net didžiausias koalicijos partneris Viktoras Uspaskichas. "Makaronų tu man nekabink", - šiuos Žvagulio dainos žodžius premjerui pritaikė Darbo partijos lyderis ir dar pasišaipė, kad nereikia imti į žmonas turtingos. "Crowne Plaza Vilnius" viešbutis ir kiti turtai, kurių premjero šeima net nesuskaičiuoja, galų gale gal privers senstantį A. Brazauską palikti postą. Premjeras vieną rytą jau buvo užsiminęs apie pasitraukimą iš "nešvarios politikos", tačiau po kelių valandų prakalbo visai kitaip: "Aš niekur nesitraukiu, mąstau". Mąsto iki šiol. Liberaldemokratas Remigijus Ačas dėl to neslėpė pasipiktinimo, kad ir toliau "Lietuva lieka kažkokios bufetininkės įtakoje".
Kaip Vilnius yra kažkokio abonento įtakoje. Tiesa, dabar jau abonentas turi vardą. Seimas įvardijo, kad tai - Vilniaus meras Artūras Zuokas. Pats A. Zuokas iš to tik pasišaipė: "Seimas nubalsavo, jog esu krokodilas ir turiu būti patalpintas zoologijos sode". Kol kas juokauti jam sekasi, nes numatomas abonentinis voratinklis yra apraizgęs daugumą Vilniaus miesto tarybos narių. Keli likusieji gali kryžiumi gultis prieš merą ir prašyti jo atsistatydinimo, bet visi supranta, kad kol kas prieš A. Zuoką visi bejėgiai. Teismai abonentą pripažįsta nekaltu, partijos - supančiotos voratinklio. Belieka laukti rinkimų. Tokios demokratijos pamokos. O principas ir čia tas pats: aš tau - tu man.
Vienintelis Prezidentas reikalauja, kad A. Zuokas atsistatydintų, kad koalicija garsiai pasakytų, ar ji sugeba dirbti, kad Vyriausybė viešai ir skaidriai svarstytų Europos Sąjungos lėšų panaudojimo planus, kad būtų nutrauktos statybos Nidoje... Reikalauja ir reikalauja, bet jo niekas nebeklauso. Prezidentas vienintelis šalyje, kurį renka tauta ir kuriai jis prisiekia, deja, įgaliojimų vidaus politikos srityje beveik neturi. Šalį valdo pinigai, o Prezidentas jų neturi. Tad jam belieka tik moralizuoti ir reikalauti arba, kaip rodo "Dviračio žynios", trepsėti kojele.
